Sereikiškių parkas – Bernardinų sodas: istorijos amputavimas
Autorius: Laimikis.lt
Seeking to become “a standart European city” distinctive characters of Vilnius are easily being effaced. It becomes usual to damage the traces of 20 cen. in sake of the imitations of previous times. This time drastical changes took place in a central park, Sereikiškės, more than 200 old trees were cut out in sake of the plan of 18-19 cen., which is supplied with pétanque’s fields and other modern things. In our opinion a brand new project of 18 cen. park was not well-reasoned, as a park of 20 cen. already had playgrounds, carousels, cafes, pond with beautiful fointain – and it is due to the municipality’s negligence these elements were destructed. A central park was neglected and playgdounds had to be rennovated, but instead we have got the imitation of 18 cen. without any serious arguments.
Vaizdai iš Sereikiškių parko “sutvarkymo”, kuriuos prieš savaitę paskelbė Bernardinai.lt, mus sukrėtė.
Apie 200 sveikų medžių buvo paaukoti silpnai argumentuotam siekiui “rekonstruoti” 18 a. secesinį parką.
Siekdami būti standartišku Europos miestu lengvai atsisakome savo išskirtinių bruožų, vienas iš kurių buvo istoriškai susiformavęs parkas miesto centre. Nejučia virstame Disneylandu su butaforiniais pastatais, atgamintais akvarelių pagrindu, 18 a. parkų imitacijomis, autobusų parkingą primenančia Rotušės aikšte.
Kodėl vietoj parko sutvarkymo, kuriam pritartų kiekvienas vilnietis ir kuris reikalauja žymiai mažesnių investicijų, buvo imtasi radikalių ir nepagrįstų pokyčių?
“Rekonstrukcija”:
Naujas parkas nebuvo projektuojamas pagal Strauss’o brėžinius, jis tik imituoja secesinio parko planą. Atrodytų, po Valdovų rūmų akvarelinės fantazijos neturėtume stebėtis, kad pas mus rekonstrukcijomis vadina imitacijas. Bet pagalvokite, kaip keistai šiandien skamba Sereikiškių parko istorija: “Iki 2010 čia buvo 20 amžiaus parkas, vėliau buvo numatyta rekonstruoti 18 a. parką”. Vadovaujantis šia logika, po dviejų šimtų metų bus galima vėl jį griauti ir sugrąžinti 20 amžiaus planą.
“Nenatūrali architektūra”
Vilniaus savivaldybės įmonės “Vilniaus planas” vyr. architektas Mindaugas Pakalnis teigia, kad parke iki šiol dominavo “nenatūrali šiai vietai, sovietmečiui būdinga architektūra”. Tačiau ką reiškia “nenatūrali sovietmečio architektūra” ir kodėl 18 a. imitacija laikoma “natūralia”?
Parkas turi per kelias kartas nusistovėjusį planą. Tikrai, čia esantys statiniai ne pačios geriausios būklės, nėra išlikę drambliukų formos fontanų, puošusių parko baseiną, laikinieji statiniai netvarkingi, kavinės sudegusios, tačiau parkas yra autentiškas tam tikros epochos palikimas ir rekonstruoti reikėtų tai, ką dar atsimena vilniečiai.
“Netvarkingas parkas”:
Žiniasklaidai platintame buklete apie rekonstrukcijos projektą esama padėtis pristatoma per nulūžusias šakas, tuščią Sereikiškių parko baseiną. Vyr. architektui teigiant, kad “parkui trūko priežiūros”, kyla klausimas, kodėl jis nebuvo prižiūrimas? Ir ar rožynus, fontanus ir naujus takus nereikės dar labiau prižiūrėti? Ar nėra taip, kad savivaldybės aplaidumas yra būdas pateisinti radikalius pokyčius ne tik parke, o ir visame mieste? Beje, mūsų klimatas verčia suabejoti rožyno aktualumu.
Kavinės ir žaidimų aikštelės:
Parke buvo vietos ir kavinei, ir aikštelėms. “Jaunimo sode” buvo numatyta vieta ir atrakcionams, kurie vėliau persikėlė prie vartų. Todėl planuojamos aikštelės ir kavinės nepateisina 200 medžių iškirtimo. Be to, keistai atrodo noras statyti dvi naujas kavines nesutvarkius “Rotondos”: kodėl puikioje vietoje esanti kavinė tiek metų stovi apleista?
“Kaip Europoje”: rakinamas parkas
Šis argumentas – begėdiška manipuliacija vietiniu provincialumo kompleksu, kurio jau senai laikas atsikratyti. Polinkis universalizuoti Europos miestų patirtį yra veiksmingas tik demagogijos lygmenyje: tokie teiginiai, kaip “Europoje parkai yra rakinami”, prasilenkia su tikrove. Mums, vilniečiams, rakinami Italijos miestų parkai su darbo laiko lentele ant vartų, kelia nesupratimą. Mes gyvename Europoje, ir mūsų mieste bent jau anksčiau parkai rakinami nebuvo. Gal Italijos miestai galėtų pasimokyti iš Lietuvos miestų patirties, kurių viešos erdvės yra atviros? Kodėl aptvertą ir užrakintą erdvę paverčiame europietiškumo simboliu?
“Kaip Europoje”: mažiau medžių?
Vilnius yra pripažintas žaliausia Europos sostine. Laisvai prieinami gamtos lopinėliai yra mūsų miesto išskirtinis bruožas; jo gali pavydėti suakmenėję miestai, tokie kaip Paryžius, kur teko matyti “parkelius” su penkiais medžiais ir plastmasiniu žolę imituojančiu kilimėliu. Dar neteko girdėti, kad iš europietiško parko būtų pjaunami ir vežami sveiki medžiai. Nors turint omenyje, kad Vilniuje metodiškai naikinami žali plotai, atrodo, greitai atsikratysime savo išskirtinumo – kuris projekto rengėjams kelia nepatogumą prieš turistus ir suvokiamas kaip sunki našta.
“Tarybiniai medžiai”:
Kiekvieną kartą, kai siekiama įgyvendinti neaiškiai artikuliuotą planą, kurio būtinumas nėra akivaizdus, greta “europietiško argumento” pasirodo apeliacija į “sovietinės architektūros” bjaurumą, kurio raginama atsikratyti. Šis argumentas buvo naudojamas, pavyzdžiui, sprendžiant “Lietuvos” kinoteatro likimą. Tačiau šį kartą jau ir gamta tapo “tarybine”.
Vilniaus savivaldybės įmonės “Vilniaus planas” vyr. architektas Mindaugas Pakalnis tvirtina, kad “tarybiniais metais parke sodinti netinkami šiai vietai medžiai, prižėlė daug menkos vertės “savaiminukų””. Tačiau pasirodo, kad projekto autoriams viena simetriškos alėjos pusė atrodo netinkama, peraugusi, o kita – tinkama. Kitaip tariant, “tarybiniais” tampa tik tie medžiai, kurie auga ant naujai projektuojamo takelio.
Beje, tai, kas pas mus vadinama “sovietmečio architektūra” yra modernizmas, kurio atsiradimą nulėmė globalus gyventojų skaičiaus šuolis ir masinės gamybos pradžia. Tikrieji sovietmečio pėdsakai (t.y. soc-realistiniai bareljefai ir monumentai “herojams”) po Nepriklausomybės buvo išvalyti, paliekant tik charakteringiausius ir vertingiausius paminklus.
“Tamsus parkas”:
Parkas – tai tokia vieta, kur auga medžiai.
Medžiai – tai tokie augalai, kurių šešėlyje vasarą pailsi.
Medžiai parke – nėra gėda, medžiai parke – tai yra normalu.
Kas nori degintis – eina į paplūdimį.
Kam atrodo, kad medžių parke yra perdaug – eina į aikštę,
Kas susinepatogina prieš turistus už sostinės parkuose augančius medžius ir mano,
kad parkas be medžių yra labiau “europietiškas” nei parkas su medžiais – eina įkvėpti gryno oro.
WTF
Tiesa sakant, neradome nei vieno argumento, kuris pagrįstų radikalią parko “rekonstrukciją”. Todėl mums taip ir liko neaišku, kodėl savivaldybė pasirinko brangią “rekonstrukciją”, o ne sutvarkymą? Kodėl siekiama imituoti būtent 18 a.? Kam reikėjo kirsti 200 galingų medžių, jei vietos užtektų ir kavinėms ir aikštelėms?
[slide]
Tylūs mokesčių mokėtojai:
Ko pasimokėme iš šios skaudžios situacijos: vis dar esame tylūs mokesčių mokėtojai, iš kurių lėšų realizuojami atmestinai paruošti projektai.
Statybų projektai svarstomi patyliukais, informacija apie ruošiamas “rekonstrukcijas” trukinėja, patvritinti projektai nėra tinkamai pagrindžiami. Reikalavimo informuoti visuomenę apie ruošiamus projektus laikomasi tik formaliai. Būtų įdomu inicijuoti tokio “informavimo” veiksmingumo tyrimą, siekiant atsakyti į klausimą, kiek miestelėnų laiku sužino apie kardinalius pokyčius savo mieste? Ar informavimo tikslas neturi būti dialogo su miestelėnų grupėmis išvystymas?
Nesame išgvildenę protesto scenarijų (nors tokių bandymų būta), nemokame išreikšti nepasitenkinimo ir turime menkas teisines žinias. Visa tai nulemia bendrą miestelėnų pasyvumą susiduriant su pokyčiais, į kuriuos pavienis žmogus reaguoja skaudžiai, bet kaip keisti padėtį, nežino. Nepaisant blogomanijos ir facebook’inimo vis dar stokojame galingų informacinių kanalų, kurie taptų skirtingų miestelėnų grupių diskusijų aikštelėmis.
Gyvename mieste, kur metodiškai naikinami žali plotai ir kelių kartų atmintis, atsiranda vis daugiau butaforinių objektų. Jau turime visą eilę nesėkmingų “rekonstrukcijų”, kuriems trūksta nuoseklaus kritinio įvertinimo:
– Valdovų rūmai: fantazija akvarelės pagrindu, neįsikompanuojanti į Katedros aikštės kontekstą. Panaikinta dalis parko.
– Rotušės aikštė: apie Vilniaus senamiesčiui svetimą “parkingo geometriją” buvo ne kartą rašyta. Po rekonstrukcijos aikštė netapo gyvesnė. Tiesa, fontanas pritraukia praeivius, bet jis yra įrengtas nepalankioje vietoje ir veikia retai.
– Sereikiškių parkas: panaikintas istoriškai susiformavęs parkas, jo vietoje kuriamas simuliakras.
– Ozo prekybos centras: užbetonuotas slėnis (šioje vietoje mano kolega JN neištveria ir sako: “čia tavo subjektyvia nuomone”. Tebūnie).
Jekaterina Lavrinec, Julius Narkūnas
Nuorodos:
Aš prieš Sereikiškių parko rekonstrukciją [Facebook group]
Sereikiškių parke pradėti kirsti medžiai [Bernardinai.lt]
Iškirsti medžiai Sereikiškių parke papiktino vilniečius [Diena.lt]
Agresyvi invazinė rūšis [Laimutės dienoraštis]
Sereikiškių parko rekonstrukcija [Ežiukas Vilniuje]
Alternatyvi pozicija: Sereikiškių parko rekonstrukcija [Buržujaus rašinėliai]
Sereikiškio parko rekonstrukcija [Ežiukas Vilniuje]
smagu, kad ir jūs prabilote.
Tame “sutvarkymo plane” nieko neparašyta apie medžius! Gerai, kad įdėjote nuotrauką. Spėju, kad parkas buvo iškirstas siekiant įtikinti visuomenę rekonstrukcijos būtinumu: “matote, medžių vis tiek jau nesugrąžinsi…” :-/
Ar istorija vadinate apleistą ir netvarkingą parką miesto viduryje, kiekvieną vakarą pilną girtų paauglių? Mes tikriausiai skirtingai suprantame istoriją.
Iškirsti sergantys, seni medžiai. Pati buvau parke jau po kirtimų. Nejaugi jums nebeliko vietos pavėsiui? Man atrodo, jog tokių medžiu parke apstu.
Nesuprantu iš kur tas žmonių noras stovėti vietoje, užsimerkti ir manyti, kad geriau taip, kaip yra dabar, o bet kokios reformos tik į blogą. Žinau veikiausiai tiek pat kiek ir jūs ir pati matau trūkumų projekte, tačiau džiaugiuosi, jog galų gale stengiamasi parką tvarkyti iš pagrindų. Ar rezultatas mane tenkins-nežinau, tačiau labai to tikiuosi. Linkiu ir Jums pažvelgti kiek pozityviau.
Keista šį įrašą skaityti jūsų tinklaraštyje. Rašiau ir pas save apie tai, bet visiškai priešingą nuomonę. (http://www.kleckas.lt/blog/sereikiskiu-parko-rekonstrukcija)
Daugiausia iškirsta tikrai ne sveikiausių medžių. Vien paskutinėje nuotraukoje pažiūrėkite – šis medis būtų išaugęs kreivas, nesveikomis šaknimis ir tikrai nebūtų stiprus medis.
Kiekvienas vilnietis tikrai nepritartų eiliniam sovietinio apleisto parko aptvarkymui. Parkas buvo senas, apkermijęs, purvinas, nejaukus. Nebuvo kur atsisėsti ant žolytės, nes ji buvo purvina nuo liepų, paukščių išmatų, alkoholikų paauglių ir myžalų. Apie piknika nebuvo net kalbos.
Netvarkingas parkas – jis buvo baisiai netvarkingas. Apleistos vietos, lūžtantys ir nulinkę medžiai, neprižiūrimi krūmynai. Gerai, kad nors žolę papjaudavo kartais. Ar kada nors įsižiūrėjote į medžių lapiją? Dauguma išpjautų medžių neturėjo normalios lapijos, ji buvo nei graži, nei sveika. Pripažįstu – nupjovė kelis tikrai senus medžius, kurie buvo sveiki ir gražūs – tačiau pamąstykime, kiek medžių paliko? Ir juk tai ne kokia nors Labanoro šimtamečių ąžuolų giraitė, tai eiliniai miesto medžiai.
Džiaugiuosi, kad iškirto medžius, nes pagaliau bus galima atsigulti ant pievelės (normaliai išaugusios) ir pasimėgauti saule. Iki šiol ją užstojo išsikėroję medžiai. Pažiūrėkite į lapiją bokšto kalno papėdėje – ten net žolė normaliai neauga, nes saulės šviesos visiškai negauna.
Dėl rakinimo irgi nepritariau, ale komentarai po mano įrašu beveik pakeitė mano nuomonę.
Dėl alėjos “tarybinių” medžių – aš irgi stebėjausi, kodėl juos išpjovė, kol nepamačiau jų nuotraukų (kol dar augo) – tie medžiai buvo taip suspausti, augo tokiose prastose sąlygose, jog nebūtų nei išgyvenę, nei atrodę gražūs. Jų lapija jau buvo sužalota nuo vienas kito spaudimo ir nuo begalinio karpymo, tai ką kalbėti, kai jie išaugtų dar didesni.
Dėl “tamsaus parko”, galiu atsakyti paprastai – tie, kas nori medžių, važiuoja į mišką :) Parkas NETURI būti miškas. Parkas turi būti universali vieta – ir norintiems pasidenginti, ir norintiems pažaisti, ir norintiems atsigerti kavos, ir norintiems medžio pavėsio. O dabar kalbate taip, lyg ten būtų išpjovę visus ligi vieno medžius. Man taip nepasirodė, mačiau ten likusius šimtus medžių :)
Beje, nors ir “neradote nei vieno argumento”, patys irgi nepateikėte nei vieno argumento, kodėl nereikia šios rekonstrukcijos. Ir apskritai, nors ir suprantamas jūsų pyktis, bet įrašas visiškai neparuoštas: parko projektas nebuvo atmestinas. Parko projektas buvo ruoštas labai ilgai ir tai darė savo amatą išmanantys žmonės. Beje, kokius medžius pjauti, nurodė tikrai savo amatą išmanantis žmogus, žinantis apie medžio vertę daug daugiau, nei mes visi kartu. Projektas buvo ruošiamas labai ilgą laiką (aš apie tai sužinojau prieš metus), todėl priešininkai yra patys kalti, kad ne laiku pradėjo domėtis šiuo dalyku.
Mes nesame “tylūs mokesčių mokėtojai”, nes daugybė žmonių džiaugiasi rekonstrukcija. Sereikiškių parkas nėra istoriškai susiformavęs parkas – tai yra apleistinai ir belekaip susiformavęs parkas, kuris buvo neprižiūrima alkoholikų ir girto jaunimėlio pasibuvimo vieta. Su savaitgalinėmis prošvaistėmis, kai į parką vaikus atvesdavo tėveliai, į tą vienintelę minimalią žaidimo aikštelę, kur vaikai netelpa.
P.S.: Prokuratūros, tai čia tas juodas kubas? Awesome pastatas, labai gražus! Ar ir jis gadina kokį nors miesto vaizdą, žalgirio stadiono peizažą?
Su visa pagarba, be pykčio ir kardinaliai priešinga nuomone,
buržujus :)
ačiū už alternatyvias nuomones! :)
Bent jau viename taške mūsų pozicijos sutampa: pritariame parko sutvarkymui ir atnaujinimui. Tačiau stebimės, kodėl tai nebuvo daroma anksčiau: ar savivaldybė neturi metodiškai prižiūrėti miesto parkų? Bendrai, miestas pastaruoju metu atrodo apleistas.
Pasisakome ne prieš pačią rekonstrukciją, o prieš konkretų projektą, kurio argumentacija mums atrodo silpna.
Dėl informacijos apie ilgą laiką ruošiamą projektą: mums pateikiama tik dalis informacijos. Pvz. nurodant, kad parkas bus “tvarkomas” nuo kovo iki balandžio pradžios, nenurodoma, kad “tvarkymas” reiškia 200 medžių iškirtimą. Tai yra žongliravimas sąvokomis, juk “parko tvarkymą” paprastai suprantame ne kaip radikalius pokyčius, o veikiau kaip formos palaikymą ir laipsnišką pagerinimą.
Mūsų (kontr)argumentai: rekonstrukcija turi remtis jau susiformavusio parko galimybėmis ir resursais (pvz. turi būti atsižvelgta į tai, kad buvo vietos ir kavinei ir aikštelėms ir kad remonto seniai laukia šalia esanti Rotonda): 1) tai apsaugotų mus nuo įvairių amžių imitacijų, kurių vis daugėja mieste, 2) mažiau kainuoja ir leistų sutvarkyti kitus miesto objektus, 3) leistų puoselėti Vilniaus išskirtinumą nepasiduodant norui kopijuoti svetimas patirtis.
Miesto istorija, skirtingi istoriniai sluoksniai ir sudaro nepakartojamą mūsų miesto įvaizdį, o diskutuojant architektūros “autentiškumo” ir “natūralumo” temomis vienas esminių kriterijų yra pačių miestelėnų atmintis ir poreikiai. Iš jų vienas aktualiausių yra nekomercinio laisvalaikio poreikis. Bet ką mes žinome apie parko zonų mecenatus ir jų planus? Ar tos zonos nebus komercionalizuotos?
Kai dėl profesionalų, dirbusių su projektu: galėtume apie tai diskutuoti tik tuo atveju, jei projekto rengėjai būtų viešai pristatę savo darbo rezultatus ir atsakytų į architektų ir paprastų miestelėnų klausimus. Manau, šiuo klausimu mūsų pozicijos irgi gali sutapti: visi norime skaidrumo, ypač klausimais, kurie liečia mūsų gyvenamąją aplinką.
ps.
susirašinėjome ir su Virga parko tema, susipažinti su jūsų dėstomomis pozicijomis vien malonumas :) Bet medžių tankumas: nor tu ką, parkai vis dėlto artimesni miškams nei paplūdimiams ir aikštėms :}
jL.
Tai, ką planuojama statyti naujame parke, galima įkurdinti dabartiniame. Ar tikrai taip lengva patraukti visuomenės nuomonę pasakius jog čia sovietinis parkas? Panašu, kad taip.
Bet ir pati secesija, kurią bandoma mums įpiršti, tam tikru metu buvo laikoma eklektišku, menkos vertės, neatitinkančiu laikmečio stiliumi.
Kur jūs matėte secesinį parką su petankės aikštele !?
Kiekvienas komercializuotas plotelis bus dar kartą aptvertas ir negalėsi taip laisvai sėdėti ant žolės. Tie, kas iki šiol nevaikščiojo į Sereikiškes, juo labiau neis ten po “rekonstrukcijos”.
Todėl, kai sakote, kad bus vietos piknikams, bus koncertų paviljonai, neliks apleisto ir negražaus sovietinio parko, o turėsime atkurtą senovišką parką su botanikos sodais, žaidimų aikštelėmis, gėlynais ir netgi tvenkiniu (!), norisi pasakyti – mes visą tai jau turime, IR NEAPTVERTĄ!
Man tai juokingi argumentai apie “alkoholikus, paauglius”. O kodėl jie ten yra? Dėl to kad medžiai seni ar sergantys? Todėl kad savivaldybė to nekontroliuoja, o gal ir sąmoningai leidžia, kad būtų pretekstas rekonstrukcijai. Lyg medžių iškirtimas juos iš ten išvarys. Nebent, kaip sako, viskas bus aptverta, o tada ir mums ten vietos neliks.
Aš, tiesą sakant labai džiaugiuosi dėl šio atnaujinimo. Nes iki šiol Sereikiškių parkas man buvo turbūt pati nejaukiausia vieta Vilniuje. Jau geriau eidavome prisėsti į Katedros aikštę, o ne parką. Ir taip, nuo tos gausybės ligotų medžių parkas buvo tikrai tamsus. Manau po pertvarkymo, Sereikiškese vietos atsiras kiekvienam, nes bus ir to ir to ir ano. Ir dėl rakinimo visiškai pritariu. Juk daugiausia, naktį rinkdavosi tikrai ne patys mieliausi žmonės, kurie po savęs palikdavo gausybę šiukšlių, tuščių butelių. Viliuosi, kad dieną tokių dalykų nepasitaikys. Nors, žinoma, ką gali žinoti.
O šiaip, jūs pagalvokite, kuo Sereikiškių parkas jums buvo patrauklus? Dėl purvinų pievų, Vilnelės pakrančių, apleistų pastatų, gausybės išsikerojusių medžių ir to paties parko tamsumo? Aš asmeniškai, nerandu nė vieno dalyko, dėl kurio man parkas buvo patrauklus. Manau, tai yra tiesiog tas pats “sovietinis” prisirišimas prie dalykų. Na, gal čia ir nebus labai tinkamas pavyzdys, bet va, tikrai daugumos iš jūsų seneliai, galbūt net tėvai ar proseneliai turi gausybę nereikalingų, beverčių daiktų iš sovietmečio. Pasiteiravus gal jau metas jų atsikratyti sulauki atsakymo – “O gal dar prireiks”. Manau, kad dėl parko lygiai tokia pati situacija. Dauguma jūsų tiesiog bijo naujovių, galbūt net bijo Europėti ir nori dalį Vilniaus palikti sovietiniu palikimu. Aš, išties džiaugiuosi pokyčiais, kad ir netobuli jie būtų.
Žinoma, atnaujintame parke, manau tikrai pasitaikys “nesąmonių”. Tačiau geriau atsinaujinti bent kažkaip negu palikti kaip buvo.
P.S. Tikiuosi, kad su Sereikiškėmis nebus taip kaip šiais laikais pasitaiko. Pradeda viską keisti iš pagrindų ir palieka nieko neužbaigę. Ir taip visam laikui arba bent dvidešimčiai metų.
Na, nieko naujo nepasakiau, gal net šiek tiek ne į temą, tačiau tai mano nuomonė.
:)
wr, butent, mane irgi erzina, kad Vilnius vaizduojamas kaip gatvemis lakstanciu nusikalteliu miestas. jei atsiranda vandalu, ju ir tvoros nesustabdys.
as 100% pritariu, kad mums siuloma tai, ka ir taip turejome (tik dabar uz zymiai didesne suma). mano senelis Sereikiskese zaisdavo sachmatais, ten vos ne visas klubas buvo :D tam reikalingi tik tvarkingi suoliukai, galbut kai kur imontuoti akmeninius staliukus. o dabar siulo tuos pacius sachmatus, bet kuriu kaina kosmine.
jusu ta secesine petanke prajuokino :D pora kartu su draugais ten zaidziau, irgi be problemu pasirenki patogia vieta ir zaidi…..zodziu, projekto salininkai kazkaip keistai ta parka isivaizduoja, gal patys ten nesilankydavo. ten dienu dienas vaikai zaisdavo ir nebuvo pavojinga.
Oho, kiek prirašyta! :-) Patiko Moteriškės pastaba apie senus nereikalingus daiktus, nes tikrai, balkonuose pas visus jų pilna :-) Bet man senas parkas patikdavo dėl to, kad jame galėjau atsiriboti nuo miesto triukšmo, pabūti gamtoje, ten buvo vietos skeiteriams, vaikams, muzikantams, žonglieriams. Jei tu esi laisvas žmogus, lentelės “žaisti čia”, “bendrauti ten”, “organizuoti pikniką ten” tau nėra nereikalingos.
Pats imi ir organizuoji, o štai visokios tvorelės, lentelės ir spynelės tik trukdo. Primena vaikų darželį- ką aš pats negaliu spręsti kur ir kada man eiti ir ką daryti?!!
Todėl pilnai sutinku su Juliumi, kad mes visą laiką turėjome galimybę žaisti, daryti piknikus, organizuoti improvizuotus koncertus. Tereikėjo prižiūrėti suoliukus, žolę ir laiku tvarkyti medžių šakas. Na o pokalbiai apie sovietmetį man išvis atorodo be ryšio- parkas yra parkas, vieta, kur ateinu atsipalaiduoti arba linksmai praleisti laiką su draugais.
galvojau imt ir rašyt ilgą savo įrašą,
bet kad paskutinysis, 356 įrašas visiškai pasakė tai, ką norėjau.
kai europoj kur nors užeini į tokį sutvarkytą parką, po savaitės jį pamiršti – nebent jis turi kokių nors išskirtinių savo bruožų.
kai į sereikiškes ateidavo kokie nors pažįstami užsieniečiai, jų žodžiai būdavo daugmaž: ‘oho, norėčiau kad ir pas mus būtų tiek žalumos, šitiek medžių visiškai vidury miesto’ – turėjom gal ne visiems tobulai patinkantį parką (nors vistiek gražiomis dienomis ten būdavo begalės žmonių), bet išsiskiriantį.
kas sako, kad sereikiškės pavojingos – nu cmon, aš pati ten labai dažnai lankydavausi. taip, naktimis tikrai buvo nemalonių girtų asmenų, bet jeigu pats prie jų nelįsdavai, jie nebent pašūkaudavo ką nors, bet tikrai nieko nedarydavo. o jau kad dieną būtų baisu ten, tai pirmą kartą girdžiu ir nelabai galiu įsivaizduot, kodėl.
buržujau, atskiras komentaras tau:)) kažkodėl man tai niekad neiškildavo bėda, kad nėra kur atsisėsti – niekad net nepagalvojau apie tai. galiausiai, jeigu jau darai pikniką (o beje jų su draugais tai darėm irgi labai daug – ir sereikiškės tam puikiai tikdavo), taigi ką nors pasitiest ir gali atsinešt ,)
labai čia jau visi svaidosi tuo žodžiu ‘sovietinis’. daug kas vilniuje yra išlikę sovietinio, bet kažkodėl tų dalykų niekas nepuola griaut. gal kartais per daug ir ne visai tom priemonėm siekiam modernumo.
ai ir paskutinis dalykas. kažkas irgi rašė, kad vaikai netelpa į žaidimų aikštelę – dabar galvoju, kad tikriausiai vilniuje nesu mačiusi didesnės vaikų žaidimų aikštelės. ir galiausiai, pralaukus 10 minučių eilėje prie supynių, supimasis vaikui bus dar malonesnis:)))
hau!
Pagal apibrėžimą, parkas yra pirmiausia medžiai. Ne fontanai, kavinės, žaidimų aikštelės, ar kita.
http://www.zodynas.lt/terminu-zodynas/P/parkas
Dėl to keistai skamba argumentai už medžių kirtimą. Kai mes iškertam tai, kas jau yra parkas, ir gaminame kažką, kas bus parku tik po dešimtmečių…
Sakot “nesveiki ir ligoti”? Abejoju, aš skaičiau, kad kertami sveiki, tačiau menkaverčiai medžiai. O kuo matuojama medžio vertė? Kad jis retos veislės? Kad kainuos tūkstančius (nes dabartiniai taigi nekainuoja)? Kad gidai galės pasakot turistams, kaip rimtai medžiai buvo atrenkami, iš kokių tolimų šalių vežami, ir kiek kainavę?
Nežinau, man rodos mes sumaišę vertybes. Argi medžio vertė nėra pavėsis, ošimas, paukščiai į jį atklystantys? Nauji sodinukai šitokią vertę galės pasiūlyti tik po 50 metų! Tai argi ne jie yra visiškai nevertingi parke?
O dėl visų siūlomų šalutinių pramogų objektų… Jie savaime nėra blogis. Bet jei norint juos įrengti, reikia iškirsti parką – something is wrong. Something is terribly wrong. Gal jiems tada vieta kitur, kitose miesto erdvėse, jeigu netelpa kartu su medžiais?
Taigi, aš už renovaciją ir už parką. Bet kategoriškai prieš medžių kirtimą. Kaip kažkas kažkur pakomentavo: “kai kertami medžiai visada skauda”…
Pagaliau patvirtinta,kad veltui iskirsti medziai, pagaliau prabilta apie tai,kad niekas svaraus cia nedaryta, bet dabar ka galima pakeist? Nebent prasyt,kad atsodintu iskirstus medzius, azuolus, berzus ir kitus stiprius medzius (kurie netaip greit susirgtu)… Bet ir jie uzaugs negreit.. et kada parka turesim? ant senatves… Ir kodel zmones pirma padaro,po to pagalvoja ;(
Man truputį perdėta atrodo tiek isteriška daugelio reakcija į nukirstus medžius, tiek patetiškos apologijos. Negerai, kai kertami medžiai, bet negerai ir tai, kai medžiai stovi nesveiki ir neleidžia vienas kitam kvėpuoti. Naktimis į Sereikiškes eiti man baisu po patirto tikrai ne vien tik šūkavimais apsiribojusio susidūrimo.
Esu tikra, kad mažai dalykų yra vertingi savaime. Taip pat ir medžiai patys vieni nėra niekuo ypatingi, tad su tuo, jog parko nevertėjo liesti vien dėl to, kad auga medžiai, nesutikčiau. Manau, parkui rekonstrukcija nepakenks. Tačiau dabar, kai aišku, jog yra daugybė suinteresuotų asmenų, parką mėgstančių grupių ir panašiai, savivaldybė turėtų pasielgti protingai ir įtraukti gyventojus į rekonstrukcijos projektą. Ir ne taip, kaip tai buvo daroma su Lukiškių aikšte.
Ūūū, kiek atsakymų :) Pamėginsiu atsakyti trumpai:
Apie rekonstrukcija informacija buvo prieinama tikrai seniai. Buvo viešai svarstomi projektai, buvo galima teikti savo siūlymus. Galima buvo dalyvauti diskusijoje. Tai buvo daroma su viešumo tikslu. Projektas buvo pristatytas viešai, buvo kalbėta su architektais, buvo kviesti miestelėnai.
Visi, kurie kalba apie “kiek tai mums kainuos” ir “kodėl švaistomi pinigai” – savivaldybė moka laaabai mažą dalį. Jei gerai pamenu, kokį dešimtadalį tik. Informacijoj nurodyta, kad 14 lemonų europos, 2 lemonai savivaldybės. Jei praplaus (o tikrai praplaus), tai europos pinigus ne mūsų :) Tad bet koks sutvarkymas, net nekertant medžių ir nedarant aikštelių – vis tiek kainuotų tiek pat, tik dabar gaunam papildomų babkių aikštelėm, paviljonui, etc. Diskutuot nėra ką. Kažkam skirtų ES pinigų kitkam nepanaudosi.
Su Rotonda (ledaine) – ar ne privati ji? Kažką girdėjau, kad su ja problemų yra, todėl tiek laiko apleista. Aš pats mielai ten įkurčiau savo kavinę, jei tik kas leistų :) Beje, prie ledainės yra labai geras pavyzdys, kodėl didžiuliai medžiai yra blogai – ten net nebeauga žolė, nes visiškai nebėra saulės. O medžių syvai ir paukščių išmatos nuterlioję visus suoliukus.
Na ir galutinai, Laimiki, parkas artimesnis medžiams, o ne paplūdimiui – bet tai kur jūs sereikose nematote medžių? :) Juk visa pakrantę paliko, visos pašonės, daugybė vietų pavėsiui. Gerai prisimenu, kaip vasarą ten atėjus, kokie suoliukai būdavo labiausiai užimit? Tie, kurie po saule. Tie kurie po medžiais dažnai būdavo tušti. Reikia ir to, ir to. O Saulės sereikose su kiekvienais metais vis mažėjo ir mažėjo (o prie ledainės net neliko). Yra gi ten tų medžių :) Milijonas koks.
* Juliau, aš nemanau, kad taip bus viskas komercelizuota ir aptverta. Galėsi ir ant žolės sėdėti, ir kamuolį paspardyti. Na, tik naktimis rakins, bet aš vis dar neapsisprendžiu, ar tai blogai, ar nieko baisaus.
Ir dar pridursiu – mes NETURIME gražaus parko. Tai visiškai apleistas parkas su kartais nupjaunama žole, šlapimu dvokiančiais pasieniais, normaliai neišdygusia žole, sergančiais medžiais (jei dažniau būtumėte miške, suprastumėte, apie ką kalbu) ir apskritai nejaukia atmosfera, išskyrus savaitgalius, kai į parką ateina šeimos.
* virga – o aš nenoriu nieko atsinešti pasitiesti. Aš noriu atsisėsti ant sveikos, gyvos, tankios žolės, nes ji man labai patinka. Labai retai sereikose tokią rasdavau, nes saulės, kaip sakiau, ten vis mažėjo. O žaidimų aikštelė didėlė, bet vaikai joje – netelpa. Ir dešimt minučių laukti prie supynių – sucks. Kartais ir daugiau tenka pralaukti.
ble, parašiau komentarą ir pamačiau, kas tu tokia :)) labas :D
* Laimute, jei pasidomėtum medžių ligomis, augimu ir apskritai medžio biologija, nekiltų tokių klausimų. Be to, kartoju, medžių sereikose pilna, baikite stresuoti :)
Atsakyti trumpai nepavyko :D
Pamiršau pridurti:
Jei jau taip stresuojate dėl kertamų medžių ir “jums skauda, kai kertamas medis”, tai nustokite naudoti popierių, pieštukus, baldus, bet kokio tipo malkas ir t.t. Juk tai buvę medžiai. Būkime racionalūs ir supraskime, kad kiekvienas pasaulio medis nėra šventas dalykas, kurio negalima liesti.
Suprasčiau pasipiktinimą tik tuo atveju, jei būtų iškirtę visus medžius. Dabar gi išnaikino piktžoles. (na, paaukojo ir kelis apynormalius senus medžius, bet ką jau čia).
ai ir šiaip čia dabar tikriausiai teisingiausiai su buržujum išdiskutavom:
kad neturim ką čia šnekėti, kol nėra baigta ta rekonstrukcija. aš tikrai sutinku, kad nors dabar man ir nepatinka projektas, bet viską ten gali padaryti labai kūl ir viskam pritaikyti ir visiems įtikti. lygiai taip pat ten gali viską sušikti, neskirt pakankamai lėšų priežiūrai ir t.t.
padarys parką, ir žiūrėsim – geriau ar blogiau buvo.
dabar čia toks pilstymas iš tuščio į kiaurą. vieni apie batus, kiti apie ratus, ir kiekvienas tik savęs klauso:)
peace
m, mūsų kolegos architektai dalyvavo projekto pristatyme ir
diskusijose, tačiau dalyvavusių specialistų argumentai prieš dabartinio plano įgyvendinimą nieko nepakeitė; taigi diskusija buvo formali. Plati auditorija apie tokio tipo diskusijas paprastai nieko nežino – nes prastai informuojama.
ES pinigų plovimas, kuris Lietuvoje tapo norma – čia kaip tik yra apie ką diskutuoti: mes įpratome pateisinti mūsų politikų vagystes, ar tai normalu?
Dėl Rotondos – būtų įdomu sužinoti detales, bet jei ši kavinė ir tapo privati (keista, kad šeimininkas neskuba iš jos užsidirbti), ji buvo išpirkta iš savivaldybės (?).
Niekas nesako, kad parkas turi būti apleistas,
tik tai, ką reiškia “tvarkymas” suprantame kitaip nei projekto rengėjai.
Dėl medžių: nebent pakartočiau Laimutės argumentus.
Pažiūrėk planą: “sergantys” medžiai augo tik ten, kur trukdė projektui. Manome, kad “medžių liga” – tai mitas. Kelmai buvo sveiki, o ir medžius parkuose paprastai gydo.
Dėl saulės: mieste pakanka saulėtų vietų, kur neauga medžiai.
Pavyzdžiui, saulės pakanka Rotušės aikštėje, kur po rekonstrukcijos buvo palikta labai mažai žalumos; bet žmonės ten neskuba eiti – nes rekonstrukcija buvo nesėkminga.
Nenoriu dar vienos nesėkmingos rekonstrukijos.
Optimalu būtų sutvarkyti parką tikrąja to žodžio prasme
(o ne kirsti, nuomoti mecenatams, plauti ES pinigus, imituoti 18 a. ir pan.)
Virga, tylus laukimas nėra geriausia strategija,
o miestas neturi virsti bandymų “gerai ar blogai” poligonu.
Realiai apie šį projektą labai mažai žinoma –
planas neatskleidžia detalių, informacijos
tenka semtis iš nenuoseklaus pristatymo.
Projekto rengėjų argumentai arba tik emociniai (sovietmetis, europa), arba neįtikinantys (“sergančių” medžių mitas, žaidimo aikštelių, kurios buvo ir sename plane, “įrengimas”).
Mes vis dar nežinome, kaip veiks šis parkas,
jau vien erdvės skaidymas į atskirus sklypus,
kuriuos valdys neaiškūs mecenatai, atrodo įtartinas.
Bandymas suprasti, kokį parką nori matyti vilniečiai
ir surasti bendrus skirtingų grupių interesų taškus –
tai ta užduotis, kurios turėjo imtis projekto rengėjai.
Bent jau mums miestelėnų nuomonę apie parką įdomi,
ačiū tau, m/buržujui, 356 ir visiems, kad parašėte.
Aš manau, kad svarbiausia šioje diskusijoje ne medžių skaičius, o plano rengėjų polinkis maišyti sąvokas, taip kad jaw lieka neaišku, ką reiškia Sutvarkymas. Žiniaslaidai pranešus apie sutvarkymą visai kitaip jį įsivaizdavau… Galbūt tai ir mano vaizduotės problema, bet rengėjai tikrai neatskleidė savo kortų. Aš manau, kad tokios diskusijos reikalingos, nes piliečiai pagaliau patys suformuluos, ko nori.
laimiki,
aš nesakau, kad tai yra geriausia strategija,
bet šiuo atveju – ką mes galime dar padaryt? medžių nebesugrąžinsi, bandyt stabdyt projektą dabar būtų absurdiška.
o dėl informacijos apie projektą – taip, apie jį labai trūko informacijos. dauguma kažką sužinojo tik tada, kai buvo pradėta kirsti medžius.
galim šnekėt kas kaip turėjo būt, bet šioj situacijoj nebelabai ką padarysim (bet kol kas, kol nesimato tolimesnių veiksmų),
geriau pasistengt ir kito panašaus karto nepražiopsot.
,)
o dėl sergančių medžių,
manau nei tu, nei projektas nesat iki galo teisūs – ten tikrai buvo nemažai sergančių medžių, bet lygiai taip pat gerai pastebėjai – kai kur tikėtina, kad medžiai buvo iškirsti, nes kliudė numatytiems dalykams.
Cituoju turiningą Gintaro Kušlio komentarą iš FB grupės:
“Civilizuotas pasaulis dar XX a. pradžioje atsisakęs romantinio Viollet-le-Duco požiūrio (XIX a.), anot kurio, nusistačius idealų etaloną, kultūros paveldo objekte būdavo galima šalinti kitų epochų ar istorinių stilių elementus, naudoti vad. analogus, siekti tobulo ar norimo vaizdo… Ne šiaip sau, beje, 1964 m. ICOMOS Venecijos chartjos 11 str. irgi kalbama apie tai, kad kiekvienos epochos kultūrinis palikimas paminkle turi būti gerbiamas, kadangi stiliaus vientisumas nėra tikslas…
Tačiau pas mus, deja, laikas dabar tarsi atsigręžęs atgal. Jeigu nepasakyti dar griežčiau: visa ši situacija ima (kažkuo) panašėti į Tamsiųjų Viduramžių Europos būseną, kai, žlugus Sen. Romos imperijai, barbarai ant jos miestų griuvėsių ganė savo kiaules…”
Ei, gi rimtai, pasižiūrėk į savo paskutinę nuotrauką :) Kur tie du medžiai nupjauti. Ar tau jie atrodo sveiki? :)
Sereikose medžiai labaaaai ne kokie. Pamenat, baisiai visi pykom ir dėl gedo prospekto medžių – o žiū, dabar visai normaliai atrodo. Tai sereikose, manau, pasodins dar gražesnius vietoj išpjautų.
Bet kaip virga jau ir parašė – nėra tikslo diskutuoti. Kai bus parkas, pamatysim, ar man reiks raudonuoti, ar jums mesti lauk savo prieštaravimus ir džiaugtis puikia miesto erdve :)
P.S.: dėl pinigų plovimo – tai vyksta visame pasaulyje be išimčių. Net Skandinavijos šalyse, Šveicarijoj, etc. Tai, deja, neišvengiamas žmonijos elgesys.
Diskutuoti tikrai yra prasmė. Nes mūsų diskusija ir viešai aptariamas šitas klausimas gali sustabdyti rekonstrukciją, gali priversti apsvarstyti naujai, gali iškelti naujus faktus. Gal net ir dabar jau pasiekėm pergalių – gal medžių kirtimas ir tolimesnė rekonstrukcija pristabdyta, kad nesukelt viešo skandalo?
Šiandien buvau apžiūrėti parko. Na, bent jau neatrodė taip baisiai kaip tikėjaus ;) Bet kelmai likę tikrai sveikų medžių. Gražūs, lygūs kelmai, be išpuvimų, verkiantys sulos ašarom… M, turiu nuliūdint, paskutinėj nuotraukoj esantys medžiai irgi sveiki. Tavo pastebėjimas “labai ne kokie” – nelabai logiškas kriterijus. Kad medis pasviręs, tai ne priežastis jį laikyti sergančiu ;)
[…] Laimikis.lt prieš rekonstrukciją (pagaliau argumentai) […]
O kaip turėtų atrodyti parkas pagal Laimikio viziją? Būtų įdomu kiek daugiau detalių, nei “esamo parko sutvarkymas”, nes tai irgi labai neapibrėžta sąvoka :)
Domantai, praėjo nemažai laiko nuo grandiozinio rekonstrukcijos projekto paskelbimo ir dar daugiau nuo projektavimo pradžios. Ar nemanai, kad “atsižvelgiant į situaciją”, reiktų pergalvoti tokio projekto reikalingumą?
Pasiūlymai čia surašyti: “Parkas turi per kelias kartas nusistovėjusį planą. Nors čia esantys statiniai ir ne pačios geriausios būklės, nėra išlikę drambliukų formos fontanų, puošusių parko baseiną, laikinieji statiniai netvarkingi, kavinės sudegusios, tačiau jis yra autentiškas tam tikros epochos palikimas ir rekonstruoti reikėtų tai, ką dar atsimena vilniečiai. Be to, keistai atrodo noras statyti dvi naujas kavines nesutvarkius “Rotondos” ir 90-ais sudegusio restorano su vasaros terasa.”
Maža to, manome, kad tai turėjo būti daroma nuosekliai, o ne taip, kaip pastaruosius 10 metų – apleidžiant ir paliekant.
Kitokia nei tavo ir Mykolo reakcija į pokyčius mieste yra adekvati, tik gaila, kad daugelis aktyvių miesto mylėtojų vis dar bando pateisinti tokius nepergalvotus žingsnius tokiais argumentais:
“Tai ne paskutinė žalia vieta Vilniuje”. – Jei tave nuskustų ir paliktų tik vieną kuokštą irgi sakytum – anokia čia tragedija? Manau, kad miestas jaučiasi taip pat.
“Tai tik paprasčiausias miesto atnaujinimas”. – Vieni atnaujinimai yra geri, kiti ne. Kam kartoti tai, kas buvo blogai?
Jei parko problema – netvarkingi takai, sulūžę suoliukai, negenėti medžiai ir tuščias tvenkinys, kodėl neužtektų sutvarkyti to kas yra.
Jei parke neverda gyvenimas (kas ypač svarbu mums) jis nevirs čia ir po rekonstrukcijos. Apie veiksmus, kaip pagyvinti miestą daugelis net nemasto.
[…] daug komentarų, blogų įrašų, facebook’e sukurta grupė. Jums cituoju savo komentarą po laimikio įrašu: Pagal apibrėžimą, parkas yra pirmiausia medžiai. Ne fontanai, kavinės, žaidimų aikštelės, […]
Juliau, iš pacituoto teksto gabalo supratau:
a) parkas tam tikrose vietose turi problemų (nieko bendro su konkrečiais sprendimais);
b) pasiūlymas: “rekonstruoti reikėtų tai, ką dar atsimena vilniečiai”. o kas tai yra? apie kuriuos vilniečius kalbame? (aš, mano tėvai ir mano močiutė šias vietas atsimena visiškai skirtingas).
“tam tikros epochos palikimas” – gi jau daug kartų kalbėta, kad skirtingais laikotarpiais parkas atrodė skirtingai. reikia išsirinkti, į kurį laiką norime parką sugrąžinti :)
klausiu, nes kad ir kokia argumentuota būtų kritika, visada norisi išgirsti alternatyvius pasiūlymus – kitaip iš jos naudos nedaug.
Domantai, atsakant į klausimą (b):
Visos trys kartos atsimena parką kuriame yra:
– gėlynas,
– suoliukai,
– žaidimo aikštelė,
– atrakcionai (migravo po parką),
– kuriame buvo tvenkinys (yra jo liekanų),
– kuriame buvo kavinė ir vasaros terasa (jų pėdsakai liko).
Visos trys kartos atsimena parką kaip nerakinamą erdvę,
kurioje augo daug medžių ir kur žaidė vaikai ir šachmatų mėgėjai :)
Bendra miestelėnų atmintis egzistuoja ir ji yra perteikiama (šeimos albumai, pasakojimai) ir saugojama. Tai ką siūlo rengėjai – tai postmodernus žaidimas “18 a. imitacija + petankė + 20 a. parko elementai”, kurio rezultatas labai neskoningas.
Atsakant į klausimą (a) -> siūlome atnaujinti ir atstatyti 20 a. parko elementus, neužsižaidžiant su “augalų kolekcijomis”, kurias reikia rakinti, apeliuojant į “europietišką patirtį”. Ar kol neiškirtome pusės parko ir neužsirakinome – nesame europiečiai? :]
Laimute, šiandien irgi buvau parke;
buvo šviežių kelmų, tikrai nuo lygių, sveikų medžių.
Pagrindinė alėja virto prospektu.
ps.
ir ačiū už nuorodą ;)
Laimiki, laukiame burbuliatoriaus.
Kaip supratau iš tavo parašymo, tai didžiausia bėda yra medžių iškirtimas. (Jei ne, tuomet nesupratau tavo sudėliotų akcentų).
Sereikiškėse medžių tikrai buvo daug. Mano subjektyvia nuomone keleto jų prakirtimas įleis daugiau šviesos į parką ir žolė augs gražesnė (kai kur tikrai ji nebeaugo, ir nebuvo malonu).
Žinoma, labai gerą klausimą keli o kodėl ankščiau nebuvo tvarkoma. Tas klausimas man irgi iškilo, kodėl nepradėjus po truputį parką tvarkyti, ir palaipsniui jį rekonstruoti. Daug lėšų sumesti į vieną vietą lengva, tiesiog kai kurie ponai padeda parašiukus, bet ilgą laiką prižiūrėti objektą ir jį tvarkyti – čia jau reikia turėti noro ir sugebėjimų tą gražiai daryti.
pagrindinė bėda – silpna projekto rengėjų argumentacija.
inicijuoti radikalius pokyčius vardan blogai parengto projekto
ir nežinant, ar atsiras finansavimas ir kokie bus “mecenatai”
ir kaip jie elgsis su parku – labai blogai.
o Burbuliatorius bus (startuojame gegužės 24 d.!)
kol neiškirs medžių ir neužbetonuos Lukiškių aikštės.
Parke lankiausi neperiodiskai, bet turedamas progos ten pasivaikscioti visada dziaugiausi :) sakyciau, “apleistumas” kuri laika net suteikdavo siai vietai sarmo. o svarbiausia, parkas visa laika buvo gyvas ir niekada nekele pavojaus jausmo :D
As irgi UZ SUTVARKYMA. bet ar parko rekonstrukcijos gynejams yra OK, kad paskutiniame interviu projekto rengejai sako, kad nezino, kaip is tikruju bus pasinaudota ju rekomendacijomis, ir parko vizija yra labai miglota? kam tie kardinalus pokyciai, jei vizija nera aiski?
Laimiki,
“Visos trys kartos atsimena parką kaip nerakinamą erdvę,
kurioje augo daug medžių ir kur žaidė vaikai ir senjorai” – tavo žodžiai.
Parke auga milijonas medžių ir dar pasodins naujų. Taip pat kuriama erdvė, kur galėtų žaisti dar daugiau vaikų (nes toj aikštelėj nebetelpa) ir kur turėtų ką veikti senjorai (nes ten jų visai kukliai kol kas).
Nenutolkime nuo realybės ir neiškreipkime faktų. Medžių sereikose – labai daug ir jie ten auga, kaip matome.
m, argumentas “daug medžių” nepateisina jų iškirtimo.
Iškirtimą turėjo pateisinti argumentai, pagrindžiantys
idėją atkurti 18-19 a. parką. Bet tų argumentų nėra, nes
ir 20 amžiuje turėjome ir tvenkinį su gulbėmis ir žuvimis, ir
vaikų aikštelę, ir atrakcionus, ir kavinę, ir vasaros sceną, ir rožyną.
Parke auga ne milijonas medžių – o apie 550-600,
iš jų daugiau nei trečdalis iškirsti. Pats mąstymo būdas
“kadangi auga daug medžių, iš pradžių iškirsime, o po to
žiūrėsime kas bus” veda prie lengvabūdiško paveldo švaistymo.
Pvz. prieš kurį laiką Vilnius galėjo didžiuotis “žaliąja miesto karūna” – dabar jau nebe. Medžių ne tiek daug kaip atrodo, o miesto siluetas ir panoramos intensyviai keičiasi (blogas Unesco ekspertų sapnas).
Projekto rengėjai paskutiniame interviu prisipažino,
kad jie tik “teikia rekomendacijas”, nežinodami, ar jos bus įgyvendintos.
Ar normalu inicijuoti radikalius pokyčius parke, nežinant, ar atsiras mecenatų ir kas jie bus? Ar bus pinigų medžiams? Kada jie bus sodinami?
Be to, puikiai atsimenu rekonstruoto Gedimino pr. vizualizaciją,
kurios rengėjai pristatė prospektą kaip puošnią kaštonų alėją.
Įspūdį padarė, o pasodino visai kitus medžius. Kai kas sako, kad
tai spec.medžių rūšis, kuri neužauga didelė ir neformuoja šešėlio.
Dėl šito nežinau. Žinau tik tai, kad projektai ir jų vizualizacijos prasilenkia su tikrove. Taip pat žinau, kad radikalius pokyčius reikia pagrįsti ir tinkamai pristatyti miesto gyventojams.
Ačiū Audrai už informaciją apie Jomanto parko istoriją! Vėl prisidengiama “sutvarkymo” retorika.
“Baltupiuose esantis Jomanto parkas tapo bendruomenės ir čia sporto aikštynus norinčios įrengti Sekmadienio futbolo lygos (SFL) nesutarimų objektu. Bendruomenė baiminasi, kad iš gyventojų bus atimtas jų pamėgtas miškas, o SFL nesupranta, kodėl žmonės nenori turėti sutvarkyto parko ir naujų sporto aikštynų.”
“Baltupių bendruomenės atstovai pasakojo, jog apie projektą jiems nepranešė nei jo rengėjai, nei Vilniaus savivaldybė. „Mes neprieštarautume, kad parkas būtų sutvarkytas, bet šitame plane numatyta, kad būtent tose vietose, kur dabar lankosi daugiausia žmonių, bus stadionai. Bendruomenė bijo, kad bus nustumta į tą miško dalį, kuri nesutvarkyta“, – sakė A.Nemunaitis.”
Sereikiškio parko istorija tęsiasi:
Savivaldybė tikisi gauti 10 mln. litų paramos Sereikiškių parkui.
Miestelėnai nėra tinkai informuojami apie viešųjų erdvių sutvarkymo planus. Turi būti pateikiamos sutvarkymo detalės ir argumentai. Ir nors visi sutinkame, kad parkas buvo apleistas: bet dabar jau kalbama apie parko “modernizavimą”, ir jau visai neaišku, ar vis dar turimas omenyje tas pats Strauss piešinys?
Analogiška istorija su Marijampolės parku. Atrodo, parkų iškirtimas tapo įvaldyta ES pinigų gavimo schema. Profit.
Оrganizuojam pasipriešinimą! Jei ne, tai visą miestą išdarkys.
Pranz:
http://shilta.lt/kaip-nesutarimus-aiskindavosi-reiveriai-ir-urlaganai/
Ui diskutantai kokie.. :)
Toks sutvarkymas reikalauja laiko ir investiciju. Tuo tarpu atsiranda visokiu “nuomoniu”, kaip ir cia. Bet projektas jau prasidejes, ir vystomas oi senokai ir dabar priklauso viskas nuo finansavimo.. ne del tokiu argumentu kurie cia tiek ispletoti. Taip kad plepuciai pasirinkt galit kita tema :)..
O del pagrindines siosios – iskirsti medziai – visi jie sumatuoti ir suskaiciuoti, ir kitaip kaip suziureti. zmones dirba savo darba.
Is patirties sakau, esu Palangoj(kaip zinia, svarbi istorine vieta) susidurus darant detaluosius planus, – neimanoma geru medziu paimt ir atsisakyt. be sansu :) gali skyle name padaryt, nei kazkaip kitaip.
Praejo tie laikai, – sovietiniai, ar kaip jus ten sakot.. :)
Netyčia pamačiau murksau komentarą. Ta replika dėl medžių išsaugojimo kvepia pigiu populizmu, nes galiu pateikti kaip tik priešingų pavyzdžių, ir kaip tik iš Palangos. Prieš metus mano vyras dalyvavo vieno Palangos pastato atnaujinimo konkurse. Senajame pastate buvo didelis vidinis kiemas, kuriame augo medžiai. Laimėjo projektas, kuriame vidinis kiemas yra panaikintas (kartu su medžiais, kurie buvo geros būklės).
Nesutinku, kad viskas priklauso nuo finansavimo. Problema ir yra ta, kad “projektas jau prasidėjo”, o juk jis buvo prastai paruoštas. Atsiprašau, bet susidaro įspūdis, kad murksau komentarą parašė vienas iš to Sereikiškių “projekto” rengėjas, tuo tarpu parkas vėl stovi neprižiūrėtas :(
Ne apie Sereikiškes – bet apie
santykį su sovietmečio palikimu.
[…] kaip abstraktūs oponentai, privertė susimąstyti. Savo pozicijos viešųjų erdvių atžvilgiu neslepiame – matome jas kaip rekreacines erdves, laisvas nuo komercinių scenarijų. Manome, kad […]
Geras straipsnis, analizuojantis medžių kirtimo procesus sostinėje ir oficialią argumentaciją. Rašytas 2013. Autorius: Dainius Labeckis.
Ištrauka: “Galiojančios medžių genėjimo taisyklės ir įstatymai pažeidinėjami nuolatos. Specialistų komisija, kuri turėtų spręsti dėl kiekvieno medžio mieste tvarkymo, paprastai net nesusirenka. Leidimus savarankiškai, iš akies išrašinėja savivaldybės valdininkai miškininkai. Suinteresuota visuomenė apie šiuos sprendimus informuojama tik išimtiniais atvejais ir paprastai post factum, jos nuomonės niekas neklausia ir neklauso. Iškalbinga, kad želdinių priežiūros ir teritorijų sanitarinio valymo paslaugos Vilniuje perkamos iš vieno teikėjo.”
Pritariu jo išvadoms: “mūsų žaliąjį paveldą jau kuris laikas tvarko žmonės, neturintys supratimo apie želdinių vertę, neišmanantys jų istorijos, neskiriantys stilių, nejaučiantys meilės gamtai ir savo darbui. Įtariu, kad daug lemia ir medienos perdirbėjų interesas. Būdamas vilnietis ir šio paveldo bendrasavininkis, jaučiuosi apvagiamas. Manau, prisidirbę jaučiasi ir tie, kurie tai daro. Masinis nusikaltimo pobūdis, valstybinis jo vykdytojų statusas ir pasyvi viešoji opinija įtvirtina nebaudžiamumo tradiciją ir teisėtumo regimybę.”
Medžiai yra pjaunami, ne dėl siekio būti standartišku Europos miestu, o dėl pelno. Parkai pelno deja neneša, tačiau kur kas labiau pelninga padaryti vadinamąjį Disneylandą su butaforiniais pastatais, kuris bus kur kas pelningesnis. Ir tik dėl pelno, o ne dar dėl kažkokių priežaščių yra lengvai atsisakoma išskirtinių lietuvišku bruožų.
Palik komentarą! |Leave your response!
Burbuliatorius flickr group
Donate :)
Co-Urbanism: Citizen Participation
Co-urbanism: bendradarbiavimo jungtys mieste - serija kasmetinių renginių, skirta sąveikų tarp skirtingų interesų grupių ir institucijų paieškai, siekiant kartu vystyti bendruomeniškas miesto erdves. Rengiama nuo 2o14 kartu su Minsko urbanistine laboratorija. Kuratorė Lietuvoje: dr. Jekaterina Lavrinec.
Laimikis Networks
• Starting from 2o16: Culturability (Culture + Sustainability), platforms that brings together culture actors from the Baltic Sea Region. Ongoing.
• Starting from 2o14: the Baltic House platform, hosted by Nadbałtyckie Centrum Kultury w Gdańsku / The Baltic House Lab (Gdansk, Poland).
Our Partners / Clients / Services
• Kaunas 2022, ECoC: Kaunas Beast game (opening and following events);
• Kaunas 2022, ECoC: community programme workshops for the communities leaders from Kaunas and Kaunas region neighbourhoods (2019-2020);
• Goethe-Institut Litauen: workshops in mapping the cultural potential at Šalčininkai, Jašiūnai, Tauragė, Marijampolė (2019-2021);
• Engage Liverpool: Urbingo game for Liverpool (2018);
• Cartierul Creativ Carolina: Urbingo Centenar game for Alba Iulia (2017);
• Stirling municipality: Web0 communication platform for Stirling and navigation for the city center at “Urban Ideas Bakery” (2010);
ECF Research & Development Grant
Interreg: Baltic Sea Region / Nordic Council of Ministers
• 2019 Jan – 2021 Dec: Urban Cultural Planning (Cultural Planning as a method for urban social innovation). As asociate partners, we cooperate with Vilnius TECH, Faculty of Creative Industries and contribute to the development of the urban games and routes that focuse on the green potential of the courtyards in the post-soviet districts. Also, we start developing methodology for non-formal education in cultural planning.
• 2017 Sept – 2018 Aug: BSR Cultural Planning: “Cultural Planning as a BSR Tool for co-creating collaboration and innovation among citizens and between citizens and authorities, on inclusive sustainable development of city space” (Seed Project). Laimikis conducts participatory research at Visaginas on maping local cultural potential and builds the interconnections between the cultural organizations in Visaginas and with the cultural organisations in BSR.
• 2018 – Nordic Council of Ministers has enabled us to develop a design-based tool for participatory urban research and cooperative development of the visual identity of the place, based on studies of Visaginas. As a set of methods it can be universally applied for studying the visual identity of the places.
Grundtvig / Erasmus+ partnership projects:
• 2o13-2o15: "Inside Views - Fieldwork Methods of Social Anthropology to Promote Civic, Cultural and Intercultural Education". A training session for cultural adn social actors was arranged in Castelo de Vide.
• 2o11-2o13: "InterContexts - Contributions of Civic and Cultural Education in Disadvantaged Local Contexts". Local project: developed a set of communication tools designed for the strengthening of participation in the neighbourhoods [see here]. A short guidebook "Community and neighbourhood development: Informal Communication tools and cases" is published in collaboration with the partners. Recognized as a star project [European shared treasure].
Baltic Audience Links
Gatvės Laimikis | Vilnius street people
Portraits and talks with passers-by (since 2oo7)
Praeiviai: pokalbiai ir portretai (nuo 2oo7).
Follow the white rabbit:
Events [lt/eng]
• 2o18, March 22-24, Espoo/Helsinki: Nordic Urban Laboratory. Jekaterina runs a workshop in urban games.
• 2o18, Feb 15 - Riga, Culturability meeting on Cultural Planning (Poland-Germany-Denmark-Finland-Lithuania-Latvia-Norway).
• 2o18, Jan 28 - Feb 3 - London, Manchester, Belfast: UK study tour "Arts and social inclusion", British Council.
• 2o17, Dec - Jekaterina Lavrinec is awarded with Vilnius Bee sign for the works for Vilnius and its communities. Public award.
• 2o17, Dec 8-17 - Shenzhen (China), Bi-city Biennale for Urbanism and Architecture. Laimikis.lt presents an exhebition "Urban patchwork", devoted to the wooden Šnipiškės.
• 2o17, Dec - Riga, Culturability meeting on Cultural Planning (Poland-Germany-Denmark-Finland-Lithuania-Latvia-Norway)
• 2o17, Sept 17 - School of Citizen Artist at Šančiai Library, Kaunas;
• 2o17, July 5 - 13 / August 29 - Septmeber 2: Urbingo game for Liverpool. Hosted by Engage Liverpool;
• 2o17, June : Culturability: cultural planning & games seminar;
• 2o17, June 8-9: Reaktor: cultural planning workshop, Visaginas;
• 2o17, May 25-28: TEH83: Sharing Communities, ROJC, Pula, Croatia;
• 2o17, May 20-21: Coordinate System, the Urban Art Platform of Eastern Europe, Forum, Berlin;
• 2o17, May 17-20: Baltic Audience Links - "Urban Participation" Seminar & Workshop, hosted by the Baltic Sea Cultural Center, Gdansk;
• 2o17, April 7-8: Co-urbanism, hosted by Laimikis.lt, Vilnius;
• 2o17, March 8-11: CitizensLab meeting in Brussels;
• 2o17, March 1-3: Culturability working group on Cultural planning at Pori, Finland.
• 2o17, Feb 21-23: Conference Audience Links Xchange. J. Lavrinec as a key speaker: presenting the research on Baltic Audience Links. The moderator of the Baltic NGOs session.
• 2o17, Jan 17-22: Urbingo workshop for Cartierul Creativ Carolina, Alba Iulia, Romania (CitizensLab).
• 2o16, Oct 26: Forum "Culture and Sustainable Development", paper: Creativity and social innovation for community development (Jekaterina Lavrinec).
• 2o16, Sept 24-27: Spatial Development Forum, Xtreme Urbanism. St. Petersburg, Russia. Crash-course in DIY urban culture and pannel for the Baltic DIY culture, dr. J. Lavrinec (Laimikis.lt) as one of key-speakers.
• 2o16, June 23-26: Citizens Lab: 12 European cities, 36 neighbourhoods. MitOst e.V., Berlin.
• 2o16, June 16-17: Policy Area Culture, Warsaw
• 2o16, June 10-11: Baltic Sea NGO Forum, Gdansk. Key speaker for the topic "Meaning of the culture for the cooperative urban development".
• 2o16, May 27-30: City Makers Summit, Amsterdam. Laimikis.lt is a City Embassy for Vilnius:)
• 2o16, April: Culturability meeting, hosted by Ars Baltica, Rendsburg.
• 2o16, March 30: "Vietos kultūra". Pranešimas: Bendruomeninės kūrybinės iniciatyvos kaip vietovės gaivinimo įrankis. Utena.
• 2o16, March 18: UNESCO: Kultūrų raiškos įvairovė – darnesnės visuomenės link | Diversity of Cultural Expressions, speaker. Vilnius.Convention | Press.
• 2o16, Feb 4-5: City Makers Pre-summit, at De Zwijger, Amsterdam: video. • 2o15, Sept: Interdisciplinary exhibition "City close to the water". Object "Komoda nr 3". The Baltic House Lab exhibition. Gdansk, Poland.
• 2o14, Nov 23-25: the Baltic networks meeting: the Baltic House program. Gdansk, Poland.
• 2o14, Nov 7-8: InsideViews meeting (Life Long Learning Programme) in Liege, Belgium.
• 2o14, Nov 2-3: Caucasus Cultural Initiatives Network's event and conference "Community Art as an Impulse for Intercultural Dialog", Speaker. Tbilisi, Georgia.
• 2o14, Oct 28-29: Baltic urbanists network meeting at Riga (@Goethe-Institut Riga & Urban Institute Riga). Participantion in the round table.
• 2o14, Oct 27: Public discussion "Vilnius: a Public Space?" with the architect R. Palekas, urban anthropologist J. Lavrinec, and Vilnius mayor A. Zuokas at "Inconvenient Films Festival" (Nepatogus kinas), Vilnius.
• 2o14, Oct 23-25: Idea Camp 2014, European Cultural Foundation, Marseille.
• 2o14, Sept 10-15: Contemporary art festival "Survival Kit", Riga. Urban furniture workshop by Jekaterina Lavrinec at Liksnas 26, symposium "Urban Utopia: Art and Culture as a Tool for Exploring and Researching a City" (Latvian Center for Contemporary Art | Urban Institute, Riga) & round table on the Otherness (Fargfabriken).
• 2o14, July 25-27: Summer school "Creative and social practices in public space", St.Petersburg. Tutorship.
• 2o14, June 20-21: Hosting an international Grundtvig partnership seminar-workshop "Participatory and Arts-based Research Approaches: the engaging tactics of collecting and communicating ethnographic data", Vilnius.
• 2o14, June 13-20: Public lecture & training session for the participants of the Kaukas summer school "Reanimation of public space", Kaunas.
• 2o14, April 17-18: A training session and consultancy for regional active citizens groups, NVO's, municipality and elderate workers "Regeneration of public spaces: urban design principles and cases", Utena district. LT: Viešųjų erdvių tvarkymo planavimas: dizaino principų taikymas ir geroji patirtis, Utenos raj., Utenos regiono vietos veiklos grupė.
• 2o14, Feb 21-March 8: Laimikis.lt takes part in running a winter school in Critical Mapping, curating workshops, which focuses on the wooden Šnipiškės.
• 2o14, Jan 28-Feb 2: Visiting InsideViews partners in Paris. Host:
• 2o13 Nov 24-28: Visit to Fargfabriken, Stockholm. The Baltic meeting on art tactics, promoting citizen participation.
• 2o13 Nov 7-8: Presenters at "Social Entrepreneurship for Liveable Cities" Forum, Riga, Latvia
• Starting from Oct 27: Street blogging session by and in Coffee Inn at Pilies str., Vilnius
• 2o13 Oct 26: "Contemporary Diaries": presentations on Street Blog and Cabinets of Curiosities (Cinema Book workshop)
• 2o13 Oct 2-4: Strategies of preserving the old and creating the new in the urban spaces: Cases of the Baltic region Countries (New Urban Topologies, the Center of Contemporary Art and Urbanism Fargfabriken & TOK), Saint Petersburg, Russia
• 2o13 May-October: Street Mosaic workshop, Guided tours, Developing alternative playground, Neighbours' meetings in the wooden neighbourhood of Šnipiškės.
• 2o13 June-August: public debates on the reconstruction of public spaces (Lukiškės sq.) in Vilnius and citizen participation on radio & in press. Micro-protest action.
• 2o13, June 12: Colloquium Vilnense session V: Civil Society? Public Spaces of Memory: presentation "Building Community Spaces in Šnipiškės neighborhood".
• 2o13, May 17-20: Inter-Context meeting in Riga. Laimikis team presented a work in progress in Šnipiškės neighbourhood.
• 2o13, May 3-5: "Išeik į aikštę" (Come to the square!) festival at Cathedral sq., Vilnius.
• 2o13, April 24-28: Laimikis team visits their colleagues in Berlin and explores community gardens initiatives.
• 2o13, Jan 23 - Feb 2: Laimikis team visits their Portuguese colleagues (ICE), who develop a regional project, focused on actualization of historical memory and cultural heritage. Castelo de Vide school, Instituto Politécnico de Portalegre, Ferreira do Alentejo municipality and several museums and galleries around the region are involved.
Recent Comments
also we:
channels
Urban ideas:
City DNR: Alternative city mapping
structures and movements by Lu Xinjian.
Blogroll
Meta
Daugiausia komentarų
Archyvas
Recent Posts
© 2oo7-2o15 Visos teisės priklauso laimikis.lt autoriams.
Laimikio įrankis WordPress | blogo šablonas Arthemia (by Michael Hutagalung)