Į pradžią » Other

Kelionės: Iranas

6 August 2009 12 komentarai(-ų)

Autorius: Laimikis.lt

Few days ago we met Alge, who has just returned from Iran.
Now we publish her photo-report from the trip to this country!.

Prieš porą dienų sutikę ir pakalbinę grįžusią iš Irano Algę, dabar skelbiame
jos tekstą apie kelionę į šią šalį ir nuotraukų seriją. Malonaus skaitymo!

Sirazo universiteto sodas
[Sirazo universiteto sodas]

• Dabartinė sostinė: Teheranas,apie 16 milijonų gyventojų
• Valdymas: islamo respublika
• Kalba: farsi(persų)
• Pagrindinės religijos: šiitų, zoroastriečių. Taip pat yra sunitų, bahajų bendruomenės.
• Žymiausi poetai: Amir Khosrow, Hafez, Nezami, Omar Khayyam, Sa‘di…
• Žymiausi muzikantai: Hossein Alizadeh, Kayan Kalhor (projektai su žymiuoju japonų čelistu Yo-yo-ma), Massoud Shaari ir kt.
• Irano kinas: Abbas Kiarostami, Jafar Panahi.

Irano-vaikai-mazasis
[Irano vaikai]

Iranas šiandien kiek kitoks, nei buvo prieš dvejus metus, žmonės elgiasi laisviau. Nors gatvėse nepamatysi moters be skarelės, jos tapo spalvingesnės, daugiau besišypsančių veidų. Moterys, kaip ir visur puošiasi ir nori būti gražios, tačiau į gatvę gali išeit tik su tamsios spalvos rūbais.

jauna-yazdo
[Irano moteris] – [Yazdo gatvė]

Dažniausiai viršutinę aprangos dalį sudaro paltukai, uždengiantys rankas iki riešų, o kojas iki kelių, po jais kelnės, nes sijonai ar suknelės labiau laikomi kaimiškos kultūros atributais, galvos apdangalas – būtinas.Vyrams pasirinkimo laisvė gal šiek tiek didesnė, bet tiesa sakant visi nešioja ilgas kelnes. Senesnės Irano moterys gatvėse nešioja tradicinius hidžabus. Tai – paprasčiausias juodos medžiagos gabalas, kurį moterys dedasi ant galvos, ranka suspaudžiamas po kaklu jis paslepia bet kokias kūno formas, tiesa, po juo gali nešioti ką nori, nes niekas to nemato.

pamaldos-mergaiciu
[Pamaldos Veidrodinėje mečetėje] – [Mergaičių mokykla]

Yra daugybė griežtų įstatymų varžančių jaunų žmonių laisvę: alkoholis draudžiamas, apie diskotekas ar šokius nėra net kalbos, juk nesusituokusiems net už rankos laikytis yra draudžiama. Už bučinį gatvėj ar galvą be skarelės gali sėsti i kalėjimą. Tokie interneto puslapiai kaip youtube, myspace, ar facebook Irane draudžiami, tačiau kaip ir visur žmonės suranda galimybių būti kartu.

Vienintel_ laisva penktadien_ per savait_,b_damos užmiestyjemergait_s gali nusiimti skareles copy
[Vienintelį laisvą penktadienį, būdamos užmiestyje mergaitės gali nusiimti skareles]

Beveik kiekvienas Irano namas turi vidinį kiemelį, dažniausiai su fontanėliu ir mažu sodeliu, būtent ten vyksta vakarėliai ar pasisėdėjimai su draugais. Tiesiog viskas vyksta uždarai, įsimylėjėliai traukia i kalnus, kur drąsiai galėtų elgtis taip kaip nori, o jokia morales policija jų nepagautų. Net viešasis transportas yra padalintas į vyrų ir moterų puses. Kiekvienas tradicinis Irano namas turi duris su dviem belstukais, vienas vyrams ir kitas moterims, todėl atėjus vyrui moteris iškart žino, kad reikia užsidėti hidžabą.

Yazdo namų interjeras
[Yazdo namų interjeras]

Irano moterys
[senos Irano moterys]

Neslėpsiu – buvau pasibaisėjusi tokiu moterų teisių suvaržymu, tačiau pačios iranietes hidžabus supranta šiek tiek kitaip, nei mes europiečiai. Joms tai jų pačių individuali erdvė, apsauganti jas ne tik nuo įkyrių žvilgsnių, bet ir sukurianti tam tikrą saugumą. Sena legenda pasakoja apie tuos laikus, kai Irane dar nebuvo sėslių gyventojų, šeimos su vaikais ir gyvuliais keliaudavo iš vienos vietos į kitą, dalis Irano gyventojų iki šių dienų yra išlaikę nomadišką gyvenimo būdą, žinoma, tada jie gyvendavo palapinėse.

Tradicinis nomadiškas piemenų apsiaustas copy
[Tradicinis nomadiškas piemenų apsiaustas]

Garsiausias pranašas Muhamadas nusprendė palapinę padalinti į dvi dalis, kad moterys turėtų savo erdvę, kur galėtų ramiai persirenginėti, miegoti ar gimdyti vaikus. Palapinei perskirti jis panaudojo juoda maršką, štai taip nomadams tampant sėsliais gyventojais, moterys simboliškai išsinešė juodąją maršką ant savęs, išeidamos iš namų. Tai tokia tad hidžabo istorija.

Žmogus dirbantis arbatos plantacijose copy
[Žmogus dirbantis arbatos plantacijose]

Didžioji dalis iraniečių gyvenimo vyksta gatvėje, čia jie prekiauja, keičiasi naujienomis, bendrauja. Niekur nerasi didžiulių prekybos centrų,visa prekyba sutelkta pirmuosiuose namų aukštuose, ten įsikūrusios daugybė miniatiūrinių parduotuvėlių. Prekyba iraniečiams labai svarbi, dar nuo Šilko kelio laikų. Kiekvienas didesnis Irano miestas turi turgų. Kalbant su vienu širaziečiu labai nustebau, kai jis manęs paklausė, ar jau mačiau Širazo turgų: ko aš tame turguje nemačiusi, juk atvažiavau ne megztų kojinių ar raugintų kopūstų pirkti. Pamačiusi Širazo turgų supratau, kad atvykus į bet kurį Irano miestą turgų aplankyti yra taip pat svarbu, kaip ir daugumą mečečių ar zoarastriečių šventyklų.

Sirazo-turgaus
[Sirazo turgus]

Dažniausiai turgus būna įsikūręs pačiam miesto centre ir prilygsta architektūriniam šedevrui. Ar kada teko matyti turgų, kurio sienos butų puoštos veidrodinėm mozaikom, o skliautuotos lubos išrašytos persų poezijos perlų ar Korano eilučių kaligrafijomis? Man ne, kaip vaikas gaudai kiekviena kvapą, kiekviena kertė verta tūkstančio žvilgsnių ir visa diena prabėga nepastebimai. Turguje prekiaujama viskuo nuo A iki Z, prabangios kašmyrinės skaros, rankų darbo kilimai, prieskoniai, chalva, nuga, rožių vanduo, dieviško skonio faludi, persiškos miniatiūros. Daugelis dalykų daromi vietoje, taigi gali pamatyti pati procesą.

Senyva amatininkė copy
[Senyva amatininkė]

Medresės skliautas copy
[Medresės skliautas]

Irano architektūrai apibūdinti gali pritrūkti žodžių ,tarp besiskleidžiančių gėlėtų skliautų ir ant sienų giedančių mozaikinių paukščių, subtiliai maišosi senoji persų ir naujoji islamo kultūros. O dar kažkas sakė, kad menas prasideda antika. Tobulai proporcingos mečetės ir šventyklos atima žadą, sunku patikėti, kad tai sukūrė žmogaus rankos ir antika ima priminti negabaus vaiko piešinį. Iš kur tos proporcijos, tas tikslumas, juk viskas buvo statoma tais laikais kai apie dabartines technologijas niekas nei sapnuot nebuvo sapnavęs. Uždavusi sau šį klausimą supratau skirtumą tarp europietiško ir persiško meno. Persams niekada nebuvo taip svarbu mene išreikšti save kaip asmenybę, kas yra taip svarbu mums, europiečiams. Dvi skirtingos meno prigimtys: Europoje tu esi kuriantis Dievas, ten tu esi įrankis Dievo rankoje. Panašiai grindžiamas ir kinų bei japonų menas.

Kilimas
[Šilkinis rankom rištas kilimas. Detalė]

Kad ir kokie dideli kultūriniai skirtumai mus skirtų, žmonės visur yra smalsūs, o ypač Irane. Daugelis mano sutiktų persų pokalbį pradėdavo ne įprastu „kas tu?“, bet „iš kur tu?“ Keista tačiau beveik visi žinojo kur yra mažytė šalis Lietuva :)

12 komentarai(ų) | comments »

  • wr sako (said):

    Neseniai baigiau skaityt Omaro Chajamo “Rubajatus”, lietuvių kalba:) O per Kino pavasarį žiūrėjau Irano režisieriaus filmą “Žvirblių giesmė”. Labai spalvingas filmas.

    # 6 August 2009 at 16:02
  • Toma :) sako (said):

    Įdomus pasakojimas, patiko :)

    # 6 August 2009 at 16:11
  • vejai sako (said):

    Noras pažinti ir žmones, jų gyvenimo būdą, pasakojimą daro įdomiu, su gerais prieskoniais :)

    # 6 August 2009 at 21:34
  • Saulius sako (said):

    Puikus aprašymas, norisi taip imti ir keliauti į ten..

    # 7 August 2009 at 09:14
  • Gintarė sako (said):

    Kas domisi tokia kultūra, patariu perskaityti Carmen Bin Ladin “Mano gyvenimas Saudo Arabijoje. Kita karalystės pusė”. Kiek asmeninė istorija, bet nulemta būtent šios kultūros.

    # 7 August 2009 at 12:00
  • London Caller sako (said):

    Sorry… I don;t understand Lithuanian but the pictures are more powerful than words?!

    I hope to understand Lithuania more through your blog!
    You’re my visual guide to Lithuania.

    # 8 August 2009 at 00:53
  • Povilas sako (said):

    Nuostabus pasakojimas. Taip ir norisi nuvykti.

    # 10 August 2009 at 12:11
  • Laimikis.lt (author) sako (said):

    sužinojau, kad Irano pietuose yra miestelis Saadat Shahr,
    nuo seno buvo laikomas miestu-observatorija:

    Saadat Shahr (or Sa’adat-Shahr) is a town in southern Iran, 390 miles south of Tehran, the capital of the country. Saadat Shahr (pronounced sah-ah-dat-shawr) is an agricultural town of approximately 16,000. The town has recently made news around the world as a town fascinated by astronomy and stargazing.

    Women in the town have sold their jewelry to pay for the town’s observatory and telescope, and many of the residents have given part of their salaries toward the project. One one special occasion, the electricity to the entire town was shut off so people could enjoy an astronomical event.

    # 12 September 2009 at 12:33
  • mehran afson sako (said):

    Hi
    I am an Iranian,,
    I would happy to see this report,,,these are a little,,we have near 4000 interest and historical place to visit,, the weather is very nice and good people,,
    i have a friend in lithuania,,,she is a good woman,,a sample of good lithuania people,,,have a nice time,,

    # 10 May 2011 at 06:43
  • Laimikis.lt (author) sako (said):

    Hi, Mehran, we are glad to get the message from Iran! :)
    I know only a couple of people who have visited Iran, but both of them were deeply impressed. Good luck!

    # 17 May 2011 at 18:15
  • Regina sako (said):

    Ačiū, už puikų straipsnį išsilavinusio žmogaus…

    # 1 June 2012 at 16:01
  • Bastė sako (said):

    puikus reportažas, lengvai skaitosi (ir žiūrisi:), daugiau tokių!

    # 2 June 2012 at 08:59

Palik komentarą! |Leave your response!

Būk korektiškas! Be pykčio :)

Susikurk savo Gravatarą.

\