Į pradžią » Studio

Urban Books [o1]

5 April 2010 5 komentarai(-ų)

Autorius: Julius Narkūnas

We are going to publish reviews and small abstracts from books on urban design and architecture, urban studies and history of cities.

Pradedame naują rubriką. Kadangi mūsų profesinų interesų sritis – miestas, mūsų lentynos trykšta urbanistikai, architektūrai ir miesto studijoms skirta literatūra. Tarp jos nemažai ir “miesto nostalgijai” skirtų knygų (tikrojo miestelėno atmintyje visada atsiras vietos nostalgijos). Todėl nusprendėme skelbti miestui skirtų knygų apžvalgas & fragmentus. Kaip įprasta, kviečiame prisidėti prie šio sumanymo: tam reikia atsiųsti fotografiją knygos, trumpą apžvalgą ir šūsnį smagių citatų [laimikis[o]laimikis.lt] :) – jL.

¨¨¨°¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨°¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨°¨¨¨¨¨¨°¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨°¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨
Kas: M. Znamierowska-Prufferowa “Vilnius, miestas arčiausia širdies”. Alma littera, 2oo9
Apie ką: Vilnius po 1944 m bombardavimo. Išsamus bažnyčių, papročių, ir miesto gyvenimo gidas.
Geriausia skaityti keliaujant po Vilnių troleibusu arba pėsčiomis po Senamiestį, stabtelėti bandant prieš akis nupiešti egzotišką žydų getą, keltis Pohuliankos (Basanavičiaus) gatve į Zakreto (Čiurlionio) gatvę.
Skatina įsivaizduoti Vilnios (Neries) žvejus, Šnipiškių vežėjus, įsivaizduoti vilnietiškas užgavėnias, kūčių vakarą.


Iš lenkų k. vertė Viktorija Skliutaitė.
Vilnius: Alma littera, 2009. – 312 p.

“Vilnius – miestas arčiausiai širdies” (Alma Litera, 2oo9) – tai puikus pasivaikščiojimas po 1944 metais sugriautą Vilnių dviejų, niekada nesusitikusių, moterų akimis. Teksto autorė – profesorė Maria Znamierowska-Prufferowa. Nuo 1921 m. mokėsi ir dirbo Stepono Batoro Universitete (dabar VU) Etnografijos katedroje, vėliau (nuo 1945 m. Torunėje (Lenkijoje). Knygos fotografė – Jano Bulhako asistentė Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė. Šios moterys miestą aprašo ir užfiksuoja fotografijose taip, tarsi dvi artimos daktarės apžiūrinėtų mylimo kareivio karo paliktus randus.

Vilnius knygoje turi dvi ribas:

1.  iki 1942 – autorės atsiminimų miestas, kur autentiški vilniečių pasakojimai susipina su kruopščiai aprašytais papročiais, šventėmis, atsiminimais;
2. po 1944  – pokario miestas sugriautas per bombardavimą.

Po karo lenkų inteligentija buvo priversta trauktis iš Vilniaus, tuomet Maria Znamierowska-Prufferowa ir ėmė rašyti.

Fotografijos šioje knygoje vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį. Įsivaizduokite, kaip karštą 1944 metų vasaros dieną po bombardavimo nusiaubtą miestą vaikšto dvi moteris: viena bando aprašyti miestą, kita – Sofija Urbonavičiūtė-Subačiuvienė, fotografuoja architektūros paminklus, bombų pažeistus fasadus išdužusiais langais ir nukritusiomis iškabomis
Jos, tarsi mylinčios seselės, skuba apžiūrėti sužeisto artimo žmogaus žaizdas. Taip ir tikiesi skaitydamas išvysti nuotraukoje Marijos figūrą, o  pasakojime – fotografuojančią Sofiją.

Nukentėjusio Vilniaus nuotraukos išliko per atsitiktinumą. Jų autorės Sofijos Urbanavičiūtės gyvenimas taip pat dramatiškas:  J. Bulhako mokinė, meno universitetų Krokuvoje, Paryžiuje ir Vilniuje absolventė dienas baigė 1980 m. skurde, o apie kūrybą žinoma labai nedaug.

Apie Getą:

“Geto skersgatviuose ir gatvelėse – krautuvėlė prie krautuvėlės. Tik ar galima buvo tuos narvelius vadinti krautuvėlėmis? Tai tebuvo žemos įdubos sienose. Jose stebuklingai sutilpdavo žmogaus figūra ir kokia nors statinė su silkėmis, keli ryšulėliai daržovių ar apšalusių vaisių. […] Žydų krautuvėlės buvo išsibarsčiusios po visą miestą. Kokios nors nušalusios, sustingusios rankos sverdavo vaisius, kažkokie purvini, pusnuogiai juodaakiai vaikai painiodavosi po kojų.”

“O dabar getas – kaip miestas legendinėje saloje, kurią ištiko žemės drebėjimas. Vaikštai po jį lyg po sugriautą Herkulanėją. […] įeini į kiemus – padvelkia tuštuma, naikinimu ir grėsme. […] Kartais aptinki mažiau nukentėjusių vietų – kažkokie laipteliai ropščiasi į viršų ir išnyksta. Virš jų antri ir treti.”

“Kartais rytą, eidama į darbą Dailės muziejuje, kuris įsteigtas Rotušėje, iš Trakų gatvės pasuku į Pranciškonų skersgatvį, o nuo Šv. Mikalojaus – į Mėsinių gatvę. ir čia tuščia, nė garso. Langai užkalti arba išdegę. […] Šiandien jis tuščias lyg senas dailus aptaisas knygos, iš kurios išplėšti lapai, prirašyti svetima, mums nesuprantama knyga, kurios nesistengėme išmokti.”


Apie Tris Karalius:

“jau Trijų Karalių išvakarėse popiet Vilniaus gatvėse pasirodo jaunų persirengėlių būreliai iš priemiesčių.”
Apie Kaziuko mugę Lukiškių aikštėje:

“Nuo anktyvo ryto miestą užkariaudavo Kaziukas. […]
Lukiškių aikštė atrodo lyg ištisa galvų, prekystalių ir dengtų vežimų jūra, lyg didelis tamsus skruzdėlynas, judantis ir banguojantis. Triukšmingas, pilnas klegesio cypimo, juoko, barnių, derėjimosi ir šūkavimo, o sykiu ir naujų garsų – birbynių, švilpynių, armonikėlių.”

Apie “žaliąją” Joninių mugę Pilies gatvėje:

“Gatvėse netoli senamiesčio šiandien didesnė spūstis, bet keistai iškilminga. Jau Pilies gatvėje, artėjant link Šv. Jono bažnyčios, apgaubia saldus, svaiginamas gėlių ir žolelių kvapas.
Vos praeini Nukryžiuotojo Kristaus skulptūrą, pajunti, kaip tas kvapas sustiprėja, ir staiga patenki tarp tankiomis eilėmis sustatytų gaivių rugiagėlių, skaisčių ramunėlių, tamsių lubinų, pinavijų, aguonų, jazminų, baltų akacijų, svaigių gegužraibių ir įvairiausių lauko gėlių, besistiebiančių kažkur iš šaligatvių, iš pintinių ir ąsočių šalia sėdinčių ir klūpančių moterų.”

“Per spūstį ir kamšatį sunkiai brauniesi tarp tankiomis eilėmis išsidėsčiusių prekiautojų. Atsargiai, kad neužmintum ant kūpančiųjų kojų, sėdinčių vaikų ir išdėliotų žolynų. Ir tik dabar pamatai, kiek ši mugė sukvietė moterų su šimtametėmis žiniomis ir gydymo patirtimi.”

5 komentarai(ų) | comments »

  • vjusta sako (said):

    Labai įdomi rubrika:) Super:)

    # 6 April 2010 at 20:08
  • 356 sako (said):

    Gera rubrika :-) Aš užvakar traukiny perverčiau “Nematomus miestus”, autorius Kalvino, jums gali būti įdomu ;-)

    # 7 April 2010 at 12:32
  • Gintarė sako (said):

    Pagirtina rubrika!
    Apskritai esat šaunuoliai, kad neužsiciklinat ties tuo pačiu, esat pilni idėjų ir nuolat (tikrai) judat į priekį. :) Smagu.

    # 7 April 2010 at 22:18
  • kadabra sako (said):

    Super sumanymas :)

    # 9 April 2010 at 20:24
  • Laimikis » Blog Archive » Books: The history of the Museum. Pt. 1 sako (said):

    […] Knygos mieste Share it […]

    # 25 April 2012 at 23:45

Palik komentarą! |Leave your response!

Būk korektiškas! Be pykčio :)

Susikurk savo Gravatarą.

\