Į pradžią » Studio

Burbulogija – visa tiesa apie burbulus

22 May 2010 5 komentarai(-ų)

Autorius: Julius Narkūnas

Bubbleology is a science about bubbles, which includes physics, geometry, chemistry, astronomy, architecture and a touvh of magic. The first scientists, who studied bubbles were Joseph Plateau, he analyzed the characteristics of glycerin surfaces. Frank Oppenheimer, the founder of the Exploratorium in San Francisco, decided to popularize science by organizing bubble festivals. So, as we have found out, he was the initiator of the first Bubble events! This is a fragment of the presentation which was made on “Pecha Kucha Vilnius” at Fluxus Ministry

Ištrauka iš Pecha Kucha prezentacijos apie burbulus ir “Burbuliatorių”, kurią praeitą savaitę
pristatinėjome Fluxus Ministerijoje vykusiame Pecha-Kucha Night Vilnius vol.3

Burbulogija – tai mokslas apie burbulus. Jūs nustebsite sužinoję, kokia plati yra ši sritis.

Ar kada susimastėte, kiek burbulų aplink mus? Jų yra upėse, ežeruose, po vandeniu ir virš vandens. Jų yra iš ugnikalnio išsiveržusioje lavoje ir giliai ledynuose, tikrai yra aluje ir olandiškame sūryje. Burbulų yra kosmose (tai juodosios skylės ir planetos). Vienas iš burbulų – žemė.

Fizikai tiria muilo burbulus nuo 19 amžiaus. Jie atliko begalę eksperimentų su muilo burbulų paviršiumi, jų forma, struktūra. Tai padėjo suprasti skysčių ir dujų sąveikas, atmosferos reiškinius ir net juodųjų skylių kilmę.

Viena iš burbulų fizikos sričių – Kavitacija.  Šis terminas nusako kavernų ar tiesiog burbulų susidarymą skysčiuose. Egzistuoja dvi galimybės kavernoms skysčiuose susidaryti – pridedant energijos (pvz. spinduliuojant skystį lazeriu) arba krentant slėgiui hidrodinaminiuose srautuose (pvz. aplink laivų sraigtus) ar garso bangose (veikiant skystį ultragarsu). [šaltinis]

Muilo burbulas apibrėžiamas kaip mažiausia masė galinti talpinti didžiausią tūrį.

Jei muilo burbulo neveiktų jokios jėgos ir jis laisvai levituotų ore arba vandenyje, jo paviršius būtų sferinis.

Burbulams jungiantis susidaro plokšti paviršiai (sienos) ir jų susikirtimo vietose esančios briaunos. Muilo burbulų susikirtimo sienų kampas lygus – 120 laipsnių.

Kodėl burbulų paviršius įgauna vaivorykštės atspalvius? Taip yra dėl to, kad plonos (vos kelių molekulių storio) burbulo sienelės turi tris sluoksnius – du sluoksniai muilo ir tarp jų esantis vanduo. Keičiantis viduriniam sluoksniui keičiasi ir šviesos atspindžio kampas. Be to – muilo paviršius turi ypatybę vienu metu plėstis į visas puses. Štai dėl ko jis toks lakus.

1886 m Everett Millais tapytas paveikslas “Burbulai” arba “Vaiko pasaulis” stipriai prisidėjo prie muilo burbulų populiarumo. Vos pasirodžius paveikslo reprodukcijai spaudoje, teises į šį paveikslą už 2200 svarų nusipirkęs A&F Pears direktorius Thomas J. Barratt naudojo atvaizdą ant pakuotės ir paleido reklaminę kampaniją, kurioje vaizduojami vaikai pučiantys muilo burbulus.

Dėl savo savybės mažiausiomis sanaudomis uždaryti sudaryti didžiausia tūrį, dėl savo formos ir struktūrinių savybių, muilo burbulai įtakojo ne vieną architektūros statinį.

Asmenybės, pašventusios savo gyvenimus burbulams, laikomos mistiškomis, beprotiškomis ir magiškomis. Trumpoje burbulogijos istorijoje tokių žmonių buvo išties nemažai (pgl. laikrodžio rodyklę):

Joseph  Plateau (1801 – 1883) belgų fizikas, pasižymėjęs savo novatoriškais ir išradingais eksperimentais skysčių paviršiaus tyrimų srityje. 1880 m. nuosekliai studijavo skysto glicerino paviršiaus savybes, kurių paprasčiausias – muilo burbulas.

Frank Oppenheimer – fizikas, ilgametis Exploratoriumo vadovas, kuriam 1970 m. į galvą šovė mintis – populiarinti fizikos mokslą smagiais dalykėliais, tokiais, kaip muilo burbulų pūtimo šventė. Ir tai buvo bene populiariausias renginys kada nors vykęs mokslo institucijoje. Ši sekmė įkvėpė daugelį muziejų visame pasaulyje keisti savo sustabarėjusį įvaizdį.

Samsamas Bubblemanas – burbulologu prisistatantis žmogus, 2009 m. pasiekęs paties didžiausio ore kabančio burbulo rekordą.

Eiffel Plasterer –  Jis surado būdą, kaip padaryti, kad muilo burbulai nesprogtų daugiau nei 200 dienų. Manote lengva? Pamėginkite patys.

Tom Noddy – bene žymiausias muilo burbulų scenos meistras, ne veltui vadinamas burbulų magu. Jo sugebėjimai iš burbulų padaryti matematiškai tikslias struktūras atkreipė ir mokslininkų dėmesį.

“Burbuliatorius” – pilietinė iniciatyva, prasidėjusi 2009 metais birželio 15 d. Vilniuje, Lukiškių aikštėje. Jos esmė – susirinkti į vieną miesto vietą ir trumpam užtvindyti ją muilo burbulais.
Ši miesto šventė Jūsų dėka susilaukė didžiulės sėkmės Lietuvoje ir šiais metais tęsia savo misiją – priminti apie lengvus būdus pakeisti miesto erdvę :)

PS. Antrus metus platinamas milžniškų muilo burbulų ir įrankių reeptas – čia.
Kopijuodami, nurodykite pradinį šaltinį ;)

5 komentarai(ų) | comments »

  • Edmis sako (said):

    et ir tokį pranešimą praleidau :(

  • 356 sako (said):

    Įdomi tema, skaičiau su malonumu :-)

  • Laimutė sako (said):

    Labai įdomu. Niekad nesusimąstai, kad su tokiu nepatvariu ir nevertingu dalyku, kaip burbulas, susiję tiek mokslo, meno ir kt idėjų… ;)

  • kadabra sako (said):

    Man irgi patiko pristatymas, o Explotoriumo idėja gera, reikės pasigilinti…

  • Bubbleday 009 « dev2dev.eu || gadas.eu sako (said):

    […] It’s already about a year when all this started. Soap bubbles in Lithuanian city. Free art for free thinking artist, and joy for photographers. Unique idea which become famous not only in our country. Be careful, this is not a game. This is real science with full blown physic in it […]

Palik komentarą! |Leave your response!

Būk korektiškas! Be pykčio :)

Susikurk savo Gravatarą.

\