Į pradžią » Lucky Catch

Urban elements: Passers-by

10 September 2010 8 komentarai(-ų)

Autorius: Laimikis.lt

While R. Sennett described a city as “a human settlement in which strangers are likely to meet” and Z. Bauman noticed, that one of the fundamental rules of urban life is a tabu of “talking to strangers”, a photographer R. Renaldi proves, that photo camera is still able to establish warm relations between strangers. Sometimes photo camera seems to be the only communication gadget which encourage the dialogue between passers-by.

Draudimas kalbėti su nepažįstamaisiais yra viena pagrindinių miesto gyvenimo taisyklių. Kadaise sociologas Zygmunt Bauman stebėjosi, kad viešųjų erdvių siūlomi elgesio scenarijai užuot skatindami miestelėnų sąveiką, neutralizuoja bendravimo būtinumą. Leisdami laiką laukimo salėse, prekybos centruose, viešajame transporte, viešbučiuose ir eilėse bankuose palaikome distanciją su aplinkiniais, dažnokai vengdami net akių kontakto.

Richard Renaldi – fotografas, laužantis šį miesto tabu. Jis ne tik susibendrauja su nepažįstamais žmonėmis gatvėse, kavinėse, paplūdimiuose, parkuose, bet siūlo atsitiktiniams praeiviams nusifotografuoti kartu, nevengiant kūniško kontakto. Ši idėja virto foto serija “Touching Strangers“:

Paradoksalu ne tik tai, kad iš visų komunikaciją palengvinančių priemonių ir aplikacijų foto kamera tampa vos ne vieninteliu prietaisu, atveriančiu bendravimo su praeiviu galimybę: pozavimas prieš foto kamerą ne tik suvienija nepažįstamuosius, bet ir suteikia kūniško kontakto galimybę.

Ačiū st. Čhe už šią nuorodą!
Daugiau gerybių gatvės meno, architektūros ir fotografijos temomis,
o taip pat kvietimus dalyvauti jaunų kūrėjų festivaliuose ir forumuose rasite Laimikio facebooke.

Related: Apie praeivius (Verkių Parkas)
Other urban elements @ Laimikis.lt:PJ | pižamoslaundry | skalbiniaishadows | šešėliailoveurban typography | miesto tipografija

8 komentarai(ų) | comments »

  • kadabra sako (said):

    Labai geras projektas. O dėl praeivių, netoli mano namų gyvena toks senukas, ir jis sveikinasi net su nepažįstamais žmonėmis, labai mandagus ir švesus žmogus. Ir man net neramu, kai kurį laiką jo nematau, jo pasisveikinimas yra reikalingas :)

  • wr sako (said):

    Man atrodo, kad mieste dominuoja tokios “taisyklės” (nesikalbėjimo ir nežiūrėjimo), nes mieste ir taip labai apribojama asmeninė erdvė. Ypatingai viešajam transporte ar parduotuvėse, kai to “artumo” būna ryškiai per daug. Jei visi praeiviai pradėtų įkyriai žiūrėti tau į akis ar liesti, tai turbūt greit užsinorėtum bėgti iš tokio miesto:)) Na ir aišku mentalitetas. Mes santūresni, kuklesni už pvz. pietiečius. Jau kadaise komentavau šiam bloge, kai buvo pasakojama apie vargšes itales į kurias “niekas nežiūrėjo” Lietuvoj:) Jei akių kontaktas taptų norma, tai neliktų jokio subtilumo, paslapties ir jaudulio momento tame. Dabar gi vos sekunde ilgiau užsibuvęs žvilgsnis sukelia adrenalino išsiveržimą. Man įdomu ką jaučia ar apie ką galvoja turkai/italai, kai žiūri į nepažįstamo žmogaus akis ilgai? Ar jie jaučia tokį pat susijaudinimą ar jiems tai visiškai svetimą ir jie žiūri tik į paviršių (akių spalvą, raukšles nužiūrinėja)? Dar kaip tik neseniai susijusi su tuo mintis atėjo, kad žmonės slepia žvilgsnį ir vengia ilgesnio akių kontakto, nes.. bijo kad jų mintys bus perskaitytos. Gal ir skamba nerealiai, bet akys iš tiesų yra labiausiai žmogaus jausmus išduodantis dalykas. Atrodytų tik matymo organas, bet žiūrint į pasaulį jis dar ir atspindi žmogaus emocijas, kurias tas vaizdas sukelia.

  • sAVAitgalis sako (said):

    puse metu dirbau Antalijoje, todel galiu tik patvirtinti, kad Turkijoje akiu kontaktas tikrai tesiasi zymiai ilgiau. is pradziu nezinojau ka galvoti apie isistebejusius zmones, po to pripratau. as nemanau, kad jiems tas lgas zvilgsnis ka nors reiskia, tai norma ir tiek… uztat karta esu gaves patarima is savo bendradarbes turkes neslepti zvilgsnio, pasnekovai ima nerimauti, net nesuvokdami kodel. zodziu, jiems zvilgsnis ka nors reiskia, kai jis iskrenta is normu, tas pats ir mums…

    man dar idomu suzinoti kaip buvo daroma si fotosesija, kiek zmoniu atsisake fotografuotis su nepazistamaisiais, kaip jis ikalbinejo zmones. siaip ideja super, speju, kai kurie praeiviai galetu taip ir susipazinti per fotografa :D

  • wr sako (said):

    O čia geras pastebėjimas. Žvilgsnis kažką reiškia, kai iškrenta iš normos. Pas mus tai pernelyg ilgas žvilgsnis, todėl į trumpus nekreipiam dėmesio. O ten tai kaip tik akių vengimas, o ilgi žvilgsniai nejaudina:D

  • Nakvischa sako (said):

    Man patiko ši gretinimo idėja, aš už tokius projektus. Jie tarsi perplėšia svetingybių ribas ir taip skatina bendravimą. Šiandien, kai aršia problema tampa susvetimėjimas, tai vienas iš sprendimų, kaip jį slopinti.
    Tiesa, pritariu ir kitiems komentarams. Tikrai Lietuviai yra santūrūs, gal tame ir žavesys, tačiau daug kas, kam nepažįstama mūsų kultūra, susidaro itin neigiamą įspūdį.

  • Laimikis » Blog Archive » Urban Elements: Eiffel sako (said):

    […] | skalbiniai • shadows | šešėliai • Love • urban typography | miesto tipografija • passers-by | praeiviai Share it […]

  • CTZN sako (said):

    Turi būti įdomu: keleivių portretai, John Schabel.
    http://www.mymodernmet.com/profiles/blogs/john-schabel-passengers

  • Laimikis » Blog Archive » Urban elements: laundry | skalbiniai sako (said):

    […] other elements | Kiti miesto elementai: • PJ | pižamos • shadows | šešėliai • passers-by | praeiviai • urban typography | šriftai mieste. • love elements | meilės elementai • the Eiffel tower […]

Palik komentarą! |Leave your response!

Būk korektiškas! Be pykčio :)

Susikurk savo Gravatarą.

\