Urban villages at Bi-city biennale of urbanism / architecture

Laimikis Lab is taking part in Bi-City Biennale on Urbanism / Architecture in Shenzhen / Hong Kong which opened at the end of December 2017. This time the topic of the Biennale is “Cities Grow in Difference”, and one of the fields is “Urban Villages”. By the invitation of the curatorial team, we presented an exhibition “Urban Patchwork”, devoted to the urban contrasts and rich textures of the historic neighborhood of Šnipiškės, Vilnius. It was the first time Lithuania took part in the Bi-city Biennale which is presented as the biggest Biennale on Urbanism and Architecture. Here we overview the Biennale, some of its participants, and its urban context.

The main venue of the Biennale was located in Nantou, the ancient city, which has become a part of Shenzhen due to its rapid growth and urbanization. While preserving its historical charm and structure, the situation of Nantou is very close to the historical neighborhood of Šnipiškės that we have been working at, launching tools for inclusive development, since 2012. The Biennale will last till the mid of March. Our participation in this Biennale was possible because of the great support from Lithuanian Culture Attache in China and South Korea and some help from Vilnius Municipality.

by Julius Narkūnas

Gruodį toli rytuose, Kinijoje, septintojoje Šenženo-Honkongo architektūros ir urbanizmo bienalėje pristatėme Šnipiškėms skirtą ekspoziciją, kurią pavadinome “Urbanistinis koliažas” (Urban Patchwork). Lietuva šioje stambiausia vadinama urbanizmo bienalėje, kuri vyksta Šenžene ir Honkonge, dalyvauja pirmą kartą.

Kuratorių kvietimu (Kinijos arch.biuras “Urbanus”, sukūręs ambicingą istorinio kaimo giavinimo ir išsaugojimo projektą) Bienalėje pristatėme seriją meno darbų (nuotraukos, koliažai, interaktyvi instaliacija), atskleidžiančių šiam Vilniaus rajonui būdingų unikalių, nykstančių faktūrų sąskambius ir urbanistinio audinio daugiasluoksniškumą. Koliažams sukurti pakvietėme dailininką Vytautą Stakutį, su kuriuo bendradarbiavome vystydami atviros meno galerijos iniciatyvą Šnipiškių garažų teritorijoje. Siekdami atskleisti Šnipiškių unikalumą, mes pasitelkėme paralelę tarp miesto ir nuolatos taisomo audinio. Apie tai – atskirame įraše. Čia apžvelgsime bienalę, jos idėją ir jos kontekstą.

Bienalės tema – “Cities grow in difference” kvietė urbanizmo ir meno atstovus savo darbais ir idėjomis pristatyti savo perspektyvą į augančius miestus ir juose išliekačius istorijos fragmentus. Kuratoriai aiškiai pasisako už tai, kad įvairovė miestuose sutekia jam išskirtinumo ir augina jo vertę. Rengėjų teigimu, tai pirmoji bienalė, kuri savo temai iškomunikuoti pasirinko taip tankiai apgyvendintą teritoriją, kuri planavimo sprendimais buvo pritaikyta bienalės poreikiams. Savo ruožtu, Bienalė buvo sumanyta kaip įrankis atkreipti dėmesį į nedidelę istorinę vietovę ir jos situaciją Šenženo mieste, o taip pat parinkti jai palankiausią vystymo scenarijų.

Bienalės vieta – Nantou
Atvykome į Nantou – mažą kaimo burbulą vidury Šenženo. Ne jo geografiniame viduryje ir ne judriausiame rajone, o tame visą parą knibždančiame megapolio vandenyne. Senasis Nantou – tai oazė, į kurią galima pabėgti nuo daugiaaukštės statybos ir didelių atstumų.

Prieš 1700 metų Nantou buvo svarbų strateginį vaidmenį turėjęs miestas, kurio administracijai priklausė mažesni žvejų kaimeliai, išsibarstę palei Perlų upės žiotis. Nantou valdė dabartinio Honkongo, Guangdong‘o teritorijas. Tik aštuntajame dešimtmetyje, kai Honkongas ir Kinija užmezgė prekybinius santykius, atsirado Šenženas ir kaip miestas tiesiog sprogo, ištisi aukštų daugiabučių kvartalai laukė savo naujakurių, atvykusių čia iš visų Kinijos kampų. Augdamas jis absorbavo visus mažus kaimus ir iš senojo Nantou liko tik devynių gatvių tinklas (Nan Tou – kin. devynios gatvės), pietiniai miesto vartai ir vienas kitas senovinis namas. Rengdami Šnipiškėms skirtą parodos erdvę bienalėje kasdien judėjome tomis pačiomis gatvėmis ir stebėjome, kaip per kelias dienas prieš mūsų akis kaimelis tampa didžiule vieno stambaus renginio parodų erdve.

Čia susirinko virš 200 dalyvių iš 25 šalių. Tarp kurių garsiai nuskambėję, žinomi ir jau apdovanojimų iš įvairių pasaulio meno renginių susirinkę darbai. Pasak kuratorių, ši bienalė išsiskyrė iš ankstesnių savo meniškumu. Buvo kalbama, kad iš architetūros ir urbanizmo, ji tapo meno ir urbanizmo bienale.

Kaimo sienos sulaukė žymių gatvės menininkų kontekstualių darbų, kuriuos jie kūrė kelias savaites, apžaisdami vietinio gyvenimo motyvus. Iš Madrido atvykę Boa Mitsura paliko du darbus. Vienas – per visą pastatą užrašytas hieroglifas reiškiantis pusiausvyrą. Kitas – ne toks didelis bet detalaus piešinio darbas reiškiantis “pietūs” (kryptis, o ne laikas valgyti).

Italas Giacomo Bufarini (tikrai esate matę jo, prisidengusio psiaudonimu RUN darytus milžiniškus darbus) Nantou nutapė porą autorinių sienų ir vieną bendrą su kitu italu Nico (hitnes), kuris irgi ištapė vieno namo sienas įvairiais kaimo gyvenimo epizidais ir tipiškais kinų simboliais. Čia neapsieita be kuriozų, kai vienas iš “ne pagal feng-šui” nutapytas kampas papiktino visą miestelį. Žmonės kreipėsi į kuratorius, jie pasikalbėjo su Nico ir nesusipratimas buvo išspręstas drakonus pakeitus gaidžiais.

Olandų architektų biuro MVRDV kartu su Why Factory sukurti instaliacija (W)eGo. Aš asmeniškai esu didelis japonų biuro atelier Bow Wow mokėjimo savo pastatu užmegzti poetišką ryšį su aplinka. Šiai bienalei jie projektavo stogelį, kurio konstrukcija atrodė lyg prieš tai čia buvusios gamyklos cecho dalis. Konstrukcija primenanti ore pakabintus skardinius kaminus stovėjo ant rožinių metalinio karkaso kojų su lyg 4 aukštų pastatu, storais lynais nuleistas iki pirmo aukšto.

O po šiuo stogeliu galima prisėsti ir užkąsti. Tačiau svarbiausiu bienalės dalyviu pristatomas 94 metų amžiaus Yona Friedman – urbanizmo teoretikas ir architektas, sukūręs futuristinį miesto modelį. Jis skaitė paskaitą ir prastatė čia performansą. Taip jau nutinka su klasikais – senatvėje jie laiką skiria momentų architektūrai, kurią įgyvendina lengvų objektų ir balerinų pagalba, o ne tai griozdiškai ir nepaslankiai architektūros medžiagai.

Mūsų Laboratorijos dalyvavimas šioje Urbanizmo ir architektūros bienalėje tapo įmanomas Lietuvos kultūros atašė Kinijoje ir Pietų Korėjoje Agnės Biliūnaitės bei Vilniaus savivaldybės, iš kurios gavome grantą parodai parengti, dėka.

Related links:
• Apie bienalę: en.szhkbiennale

• Apie bienalės atidarymą (pranešimas spaudai): Archdaily

• Apie didelio mastelio kūrinius sukurtus specialiai šiai bienalei: Wallpaper

• MVRDV apie bienalę ir savo kūrinį.

• Apie atelier BOW WOW.