Į pradžią » Studio

Urban elements: typography | šriftai ir architektūra

26 October 2009 21 komentarai(-ų)

Autorius: Julius Narkūnas

It’s a pilot research on the role and uses of typography in architecture. In our everyday urban life we are surrounded by fonts, which shape our urban experience.

Ar esate pastebėję, kad kiekvienas miestas turi jam būdingų šriftų kombinaciją? Kad skirtingos miesto vietos (galerijos, metro) išsiskiria savo naudojamais fontais? Esame apsupti įvairių šriftų. Tipografinis simboliškumas skverbiasi į architektūrą, kaip ir architektūra tampa grafine vaizdavimo technika tipografijoje.

Žvelgiant į raides, gestus ar hieroglifus kaip į architektūrines formas, ir į pastatus,
kaip į grafinius simbolius, peršasi akivaizdžios paralelės tarp šių mus supančių erdvių.

Tipografija1-1

Tipografinis simboliškumas skverbiasi į architektūrą, o
architektūra tampa grafine vaizdavimo technika tipografijoje.
Šiuolaikinė tipografija yra didžiausia ženklų pramonė: pradedant laikraščiais, kompiuteriais, internetu ir baigiant logotipais – viskas, ką mes skaitome ir atpažįstame kaip ženklą, yra grafikos dizainerių ir tipografų darbas. Tipografai nekuria tekstų, bet maksimaliai įtakoja jo skaitymą ir net pranešimo turinį. Kartais sustiprindami įspūdį, kartais jį iškreipdami, o kartais – užmaskuodami tarp kitų simbolių ar ženklų.

architecture

Projektuojant pastatus neįmanoma išvengti tipografijos panaudojimo. Kartais tokius dalykus kaip namo numeris, rodyklės ar patalpų pavadinimus galima palikti fabrikų šablonams, kartais – imtis tipografo vaidmens.

Rem Koolhaas, projektuodamas Sielto Biblioteką, įpynė žodžius į architektūrines formas, paversdamas fontus dizaino elementais:

Tipografija2

O štai jau kita biblioteka:

BritLibr4
British Library

Kiekvieno miesto metro (arba atskiros metro stotelės) turi savo atpažistamą šriftą:

CoventGMaidaVale
Underground Station. London.

Fontas virsta Nacionalinės Galerijos ir ŠMC akcentu:

typography
[Nacionalinės Dailės Galerijos ir Šiuolaikinio Meno Centro nuorodos. Photo: laimikis.lt]

Ir atvirkščiai – suteikus miesto elementui ar pastatui simbolinę reikšmę, į architektūrą galime žiūrėti kaip į tipografiją. Vaizduotė šriftą su architektūra jungia nuo renesanso iki šių dienų:

Tipografija4
Johann David Steingruber – Architektoniškas Alfabetas. Johann Theodor de Bry’s Neiw Kunstliches Alphabet

walnut-village
Ross Racine – Subburbs of Imagination

Tipografija
parodos plakatas “Bad Typography is Everywhere. Good Typograpy is Invisible” / filmo “The Spirit” plakatas

Šriftas savaime yra naudojamas kaip architektūros vaizdavimo priemonė:
Typotecture – plakatų, paveikslų ir nuotraukų kolekcija:

typotecture3

typotecture7Tipografija3

¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°
Related links:
• i love typography
• Urban Letters [flickr]
• Typography, Typolution (sound on)
• Komunikacija per tiporafiją (KI-blog)
• J. Lavrinec “Miesto skaitymas: preliminarios pastabos” [ru]
• Lars Müller Publishers: dizaino, tipografijos ir architektūros katalogą.

urban-letter-by-laimikis
[Urban Letters. Photo: by laimikis]

Useful links: fonts & linotype

Share it on:
  • Digg
  • del.icio.us
  • Facebook
  • Google Bookmarks
  • Twitter
  • LinkedIn
  • Tumblr
  • Netvibes
  • NewsVine
  • StumbleUpon
  • email
Urban elements: typography | šriftai ir architektūra

21 komentarai(ų) | comments »

  • Laimikis.lt sako (said):

    Hipotezė: ankstyvi šriftų kūrėjai ir architektai galėjo vadovautis aiškiai artikuliuotais estetiniais ir funkciniais principais, kuriuos taikė vienodai sėkmingai abejose srityse.
    Bet čia šaltinių reikia.

    Čia dar galima prisiminti įvairias mnemotechnikas
    (atmintį lavinančius pratimus), kurių pagrindas buvo
    pavaizduojamas arba įsivaizduojamas pastatas su kolonomis,
    aplink kurį turėjo “vaikščioti” žmogus, įtaisydamas įvairiose
    pastato vietose įsimenamas frazes ir žodžius.

    Ir įvairiose mistinėse tradicijose pasirodanti nuostata
    apie “pasaulį kaip knygą”, kur kiekvienas reišknys
    laikomas ženklu (arba raide).

    jL.

    # 26 October 2009 at 13:09
  • Julius Narkūnas (author) sako (said):

    Prie tipografiškų fasadų – Bibliotekos Lodzėje pasiūlymas: http://www.dezeen.com/2009/10/25/public-library-for-lodz-by-maciek-grelewicz/

    # 26 October 2009 at 17:25
  • Julius Narkūnas (author) sako (said):

    Hipotezę patvirtina kelios ankstyvos civilizacijos:
    Egiptiečiai, kuriems piramidė buvo daugiau nei kapas, o tekstas ir ženklas.
    Romėmans triumfo arkos, obeliskai ir reljefai įvairiose pastato dalyse – ankstyvieji tekstai apie žygius ir mitus, kitos funkcijos lyg ir nebuvo.
    Majų raštai – architektūros dalis.

    Dauguma ankstyvųjų šriftų ir jų komponavimo principų buvo įtakoti architektūros. Žinoma, tipografija, kaip terminas, siejama su spausdinimo technologijomis, bet simbolio forma kilo anksčiau.

    # 26 October 2009 at 18:18
  • Laimikis.lt sako (said):

    hey, pateik perspektyvą, iš kurios egiptiečiams
    piramidė buvo tekstas. aišku, kad piramidė turėjo
    simbolinę funkciją, bet kodėl – tekstas?

    # 26 October 2009 at 23:27
  • Julius Narkūnas (author) sako (said):

    O perspektyva tai – sienos, ant kurių rašomi hieroglifai ir erdvinės kompozicijos.
    Karnako šventyklos išdėstymas Nilo atžvilgiu turėjo reikšmę (rytinė dalis priešmirtiniam, vakarinė – pomirtiniam gyvenimui), pastatai sudarė kompleksą, kur kiekviena iš trijų erdvių buvo skirta skirtingiems dievams, į kurį patekęs žmogus turėjo pajusti dievų galią ar bent pasakojimo struktūrą.

    Bet kalbant apie tekstualumą būtų sunku su tavimi lygintis. :)

    # 26 October 2009 at 23:41
  • Darja sako (said):

    Super!Jūs dažniau taip padiskutuokit!:)
    Visai norėčiau kada sulaukti čia Jūsų dialogo. Kad ir apie miestą.

    # 26 October 2009 at 23:47
  • Laimikis.lt sako (said):

    Irgi pasiilgau diskusijų.
    dar nesužvėjojau laikraščio, bet apie tavo interviu dar pranešime ;)
    o ir apie kitus tavo straipsnius-interviu bus įdomu girdėti!

    JN, viena, kai tekstas yra architektūros dalis,
    kita – kai patys architektūriniai objektai laikomi tektonais
    (teksto vienetais): pvz. antropologas M. de Cetreau siūlo kalbėti apie miesto sintaksę (suoliukai, smulkūs gatvių objektai – skyrybos ženklai, vieni objektai – kableliai, kiti – daugtaškiai, ir panašiai).

    O štai nedidelė kolekcija, skirta stilistiniam architektūros ir fontų vienumui (Maskvos pavyzdžiu). PS. O Lodz bibliotekos fasadas pasakiškas, lengvas, primena arabiškus raštus, labai patiko.

    # 27 October 2009 at 00:14
  • Darja sako (said):

    Nemanau, kad kažką nešti reikia,kas norės,pats atsineš, nebent patys norit!

    Man tiesiog labai smagu skaityt.
    Jaučiuosi,lyg slapta žiūrėdama pro rakto skylutę.Pasyviai stebi savaime vykstantį pokalbį, kuris atsiranda tau ant akių.Ir dar kai tas pokalbis nei šiaip koks bla bla prie arbatos.Seki gijas, kas iš ko išplaukia,formuoji kažkokius argumentus pats sau galvoj, bandai nuspėti kas ką atsakys,susidarai įspūdį su visokiom simpatijom ir antipatijom apie bendraujančius,nors tai epizodas net ne iš tavo gyvenimo!Kam?Nežinau, bet įdomu.

    Ir visgi man labiausiai patinka žmonės.Keisti jie tokie padarai.

    # 27 October 2009 at 00:56
  • Laimikis.lt sako (said):

    uhu, keisti :)
    tik kad antropologai kadaise aptiko,
    kad stebėjimo situacija sukuria įvairius paradoksus:

    pvz. kai aborigenai svarsto, ar reikia jų salai elektros:
    patogumai pritrauks turistus, bet civilizacijos požymiai
    atbaugins antropologus :)

    arba taip: “жители затерянного в океане острова
    радовались как дети очередному прибытию антропологов:
    снова можно было дни напролёт изображать из себя идиотов”.

    o kartą buvo, kad stebėjimo objektai iš vieno forumo
    netikėtai parašė tyrimą iš mano tyrimo.

    žodžiu, tos stebėjimo situacijos –
    įdomi tema :)

    # 27 October 2009 at 01:38
  • Darja sako (said):

    Abipusis stebėjimas!
    O šios stebėjimo situacijos paradoksas turbūt tas, kad Julius dingo – užmigo arba išsigando stebėtojo ir perėjo prie ne tokių viešų bendravimo formų – čia galimos begalės interpretacijų… :)

    # 27 October 2009 at 02:15
  • Julius Narkūnas (author) sako (said):

    Darja, sveika. Išėjau, bet grįžęs ir išvydęs aktyvų stebėtoją apsidžiaugiau ir suglumau :)

    JL – Reiktų man kada tą de Cetreau paimt paskaityt. Dažnai minimas :)
    O tavo tyrimas, kur mini, tai tas apie naratyvinį tapatumą ir virtualius personažus?

    # 27 October 2009 at 02:38
  • Laimutė sako (said):

    My guess: kažkas iš laimikio rašo magistrinį ;)

    # 27 October 2009 at 04:21
  • Julius Narkūnas (author) sako (said):

    Laimute, tiesa!
    kursinio darbo temą perkėliau į laimikį.
    Su Jekaterinos pagalba, žinoma ;)

    # 27 October 2009 at 09:12
  • Laimikis.lt sako (said):

    Reikia steigti Laimikio prizus už teisingus spėjimus :)
    Juolab, senokai mes nieko su Linking Things nedarėme :(

    JN, minimas, nes klasikas; tik jo vertimas į anglų sunkiai įskaitomas:
    labai mėgsta metaforas ir poetinius vingius.

    # 27 October 2009 at 10:04
  • Julius (author) sako (said):

    Įdomus radinys – interaktyvus šriftas Laika: http://www.laikafont.ch/index_eng.html

    # 27 October 2009 at 11:34
  • Laimutė sako (said):

    Hey, lucky guess ;) matyt man “lucky” priklauso pagal vardą…
    Nebūtina ir prizo gaut – ir taip perskaičius, kad atspėjau sėdejau iki ausų išsišiepus ;)

    Sėkmės rašant darbą. Įdomu tema, kad man tokia būtų buvusi… ;)

    # 29 October 2009 at 18:00
  • Laimikis.lt sako (said):

    hey, JN, atstumas tarp pastatų
    (kuris, kaip suprantu, įstatymiškai koreguojamas)
    irgi gali būti laikomas architektūrinio šrifto parametru.

    # 16 November 2009 at 10:14
  • Julius (author) sako (said):

    JL, nelabai. Bendrumas tik tas, kad tiek architektūroje tiek tipografijoje, atstumas tarp elementų paklūsta kompozicijai. Korekcijos vyksta praktikoje dėl skirtingų priežasčių: atstumus tarp pastatų reglamentuoja gaisrinės saugos ir higienos normos, o šriftuose galioja skaitomumo ir aiškumo faktorius.

    # 16 November 2009 at 11:11
  • Laimikis.lt sako (said):

    skaitomumas – komfortiškas judėjimas
    [tarp raidžių arba tarp pastatų].

    # 16 November 2009 at 14:04
  • Laimikis » Blog Archive » Urban Elements: Love sako (said):

    [...] | Kiti miesto elementai: • PJ | pižamos • laundry | skalbiniai • shadows | šešėliai • urban typography | šriftai mieste. Share it [...]

    # 27 February 2010 at 14:12
  • Laimikis » Blog Archive » Urban Typography | Tipografija mieste sako (said):

    [...] posts: Typography. Šriftai ir architektūra (Urban elements). Share it [...]

    # 26 July 2010 at 00:20

Palik komentarą! |Leave your response!

Būk korektiškas! Be pykčio :)

Susikurk savo Gravatarą.

\