Love messages are one of the elements you can find in every city.
Here comes a set of ’street-love’, with love to our readers & passers-by :)

Meilės žinutės – vienas elementų, kurį galima rasti kiekvieno miesto gatvėse.
Pradedame meilės žinučių setą iš įvairių pasaulio miestų, su meile skaitytojams*
upd: Smagu, kad ši kolekcija pasipildo ir jūsų nuotraukomis. Ačiū Daivai už meilės ženklą!

¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨°º¤
Aistros kunkuliuoja Italijos miestų gatvėse,
ir meilės istorija apauga vis naujomis detalėmis. Dinamiškas graffiti!

Florence, Jekaterina Lavrinec (jL)

Diplomatinės žinutės iš dangaus raštinės Budapešto gatvėse:

Budapest, jL

Epizodas iš Bairro Alto – naktinio gyvenimo oazės Lisabonos mieste:

Lisboa, Julius Narkūnas (JN)

Lvovas – pašėlusiai kūrybingų dizainerių ir smagių kavinių miestas:

Lviv, jL.

Graffiti iš Tel Avivo:

Tel Aviv, street art blog

Kelio ženklai & jų interpretacija:

Salmon Creek Area, Skyler J.

Langinės Sibiu mieste (Rumunija):

Sibiu, jL

Daiva Repečkaitė siunčia meilės ženklą iš Tel Avivo gatvių! Širdis su paslaptimi:

Tel Aviv, Daiva Repečkaitė

Būdas padovanoti šypseną praeiviams: meilės skelbimas.
Pasitaiko skirtingi jo variantai, kartais lapeliuose užrašomi komplimentai:

Moldova, Alexander Bostan

Dar vienas skelbimas, šį kartą skirtas Viktorijai.
Viktorija, kur gi tu? Tavęs ieško nuo 2oo9!

Vilnius, JN

¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨¨°º¤
Other elements | Kiti miesto elementai:
• PJ | pižamos
• laundry | skalbiniai
• shadows | šešėliai
• urban typography | šriftai mieste.

[ri:saikl] is reanimation of things, which were thrown away. It’s the name of the project, which took place in Vilnius Academy of Arts in October. Now you can find some of reanimated artifacts at CAC shop.

Kiek gyvena mūsų daiktai? Vakar išnešiau į kiemą seną stalo lempą,
palikau ją prie šiukšlių konteinerių, kaip IKEA reklamoje.
Bet po valandos jos jau ten nebuvo!

Spalio mėnesį dizaino katedros VI kurso studentai kartu su Western Washington University industrinio dizaino dėstytoju Arūnu Ošlapu ir Vilniaus Dailės akademijos dėstytojais Juozu Brunza ir Šarūnu Šlektavičiumi mėnesį rausėsi šiukšlėse bandydami rasti daiktų, kuriuos galima panaudoti iš naujo. Projektas taip ir vadinasi [ri:saikl].

Prieš porą savaičių užsukę į “Daiktų Viešbutį“,
kur trumpam apsistoja madingi daiktai,
radome antram gyvenimui prikeltus daiktus:

Kalėdinis papuošalas iš gėrimų šiaudelių.
Autorė: Eglė Skuodaitė

Žvakės iš panaudotų kvepalų buteliukų.
Diz: Ieva Gabytė

Raktų pakabukai iš kištuku tampa raktų kištukais.
Diz. Monika Ivanauskaitė

Kanalizacijos pompa tapo Kandela
Diz. Mantas Lesauskas

Diržai iš dviračio padangų. “Palaiko sijoną, kelnes ir stilių”.
Diz. Joris Katkevičius

Rašiklis gali būti daromas iš plastikinių indų [diz. Roberta Jablonskytė]
arba susuktas iš panaudoto A4 formato popieriaus lapo [diz. Tauras Stalnionis].
To paties autoriaus užrašų knygelė iš panaudotų popieriaus lapų:

Kūrybingi tie mūsų dizaineriai, nėr ką ir kalbėt :)
¨¨¨¨°¨¨¨°¨¨¨¨°¨¨¨¨°¨¨¨°¨¨¨¨°¨¨¨¨°¨¨¨¨°¨¨¨¨°¨¨¨¨°¨¨¨¨°
• Daugiau daiktų: čia.
• Risaikl plakatai.

Shadows are a part of urban landspace.
Some of them become self-contained objects,
some turn into playful element and some seduce passers-by.
We have collected ideas and projects, focused on urban shadows.

jL, shadow structures, Budapest

Šešėliai mieste gali tapti savarankišku objektu,
gundnačiu, provokuojančiu arba įtraukiančiu praeivį į žaidimą.
Įmetame setą idėjų ir projektų, kurių dėmesio centre – šešėliai.

André Kertész, Under the Eiffel Tower, 1929

Alter ego:
Žaismingas “Shadow project” iš pašėlusiai talentingos fotografės Katie,
kurios idėjos labai artimos mūsų “miesto žaidimų” koncepcijai. Sumanymas grakštus ir paprastas:
iš juodo kartono iškerpami siluetai ir priklijuojami prie sienų. Belieka laukti praeivių, kurie trumpam taps šių šešėlių šeimininkais:

Katie, Shadow project

Katie, Shadow project

Katie, Shadow project

Šešėlių siluetai:
Niujorke gyvenantis Ellis Gallagher užfiksuoja miesto šešėlius,
apvesdamas jų kontūrus kreida.

Ellis Gallagher, NY

Ellis Gallagher, NY

Ellis Gallagher, NY

O kito šešėlių menininko interpretacijoje šešėliai virto lynu, kuriuo vaikšto nupieštas akrobatas arba kartele nupieštiems paukščiams. Be to, pasirodė, stulpo šešėlis idealiai tinka batams pririšti!
Ačiū Edmiui už šiuos radinius!

Sėjikas ir jo šešėlis:
Kalbant apie šešėlius mieste, sunku nepaminėti garsios “Sėjiko” šešėlio interpretacijos,
kurią sukūrė gatvės menininkas Morfai, o sunaikino gatvės meno vandalai.

Morfai, Sėjikas, Kaunas (Lithuania)

Šešėlinė tipografija:
Belgai garsėja eksperimentais su daiktais, jų atvaizdais ir žodžiais:
René Magritte dar sugebėjo likti tapybos rėmuose (nors tai neįtikėtina), o šiuolaikinis belgų menininkas Fred Eerdekens tęsia tradicijas, kurdamas instaliacijas iš šviesos ir šešėlių. Ačiū Anai Kometai už šį radinį!

Fred Eerdekens, Neo Deo, 2oo2

Fred Eerdekens, mhmmmhm, 2oo2

Stebėti šešėlius kaimynų lange:
Dešimt dienų Paryžiaus praeivius gundė jaunos moters šešėlis,
pasirodantis Montorgueil gatvėje esančiame pastate – ir viskas
vardan subtilaus saito french art of loving (Aubade).
Idėja: reklaminė agentūra Chainsaw.

Statiškas šešėlių teatras:
Kadaise gyvendama netoli Lac du Salagou, kurio apylinkės primena Marso landšaftus,
bandžiau įkurti statišką šešėlio teatrą. Nors dekoracijos ir apšvietimas buvo tobuli,
pritrūko scenaristo, todėl aktoriai buvo pasmerkti repetuoti fragmentus,
kurie nesudarė visumos.

SD, jL, episodes, France

Auginti šešėlį:
Savo ir artimųjų šešėlius reikia auginti atsakingai, jiems reikalinga erdvė ir šviesa. Laistyti – nebūtina.
Išvesdami savo šešėlį pasivaikščioti, prižiūrėkite, kad praeiviai netrypsėtų jūsų augintinio.
Turint kantrybės, galima įdarbinti savo šešėlį saulės laikrodžiu kokioje nors miesto aikštėje.
O štai kokį šešėlį išsiaugino Cinamono katė:

JN, cat, Vilnius

Šešėlių skulptūros:
Jau kelis menėsius galvoju apie šešėlių skulptūras,
šiuo momentu renku bazę vietų, kur jos bus instaliuotos (jokių piešinių arba trafaretų ant sienų)
ir ieškau pagalbininkų-bendraautorių šešėlių instaliacijų serijai sukurti (laimikis@laimikis.lt).

JN, žibintas, Vilnius

¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨
Related:
• Architecture of shadows [o1][o2]
• Urban Solstice [photo event]

¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨•¨¨¨°¨¨¨
Other elements | Kiti miesto elementai:
• PJ | pižamos
• laundry | skalbiniai
• urban typography | šriftai mieste.

We met Lina for several times: accidentally, at Christmas fair in Vilnius, then on allchic.com blog and for the third time we met for a fotosession. Lina is a designer, you can found her works at “LeMuse” (etsy)..

Su “mūzų” kūrėja Lina susitikome Kalėdiniame dizaino turguje, o vėliau aptikome jai skirtą postą allchic.com bloge. Sužavėti asimetriškų “LeMuse” megztinių rankovių ir “krentančių” klosčių, susipažinome artimiau ir nutarėme pakalbinti apie kūrybą bei surengti žiemišką fotosesiją mieste.

Apie pradžią: “Prie rūbų kūrimo prisiliečiu nuo pat vaikystės – pradžioje tai buvo tik stebėjimas, kaip močiutė karpo modelius, juos siuva (ji dirbo Vilniaus modelių namuose), vėliau įkvėpta jos pradėjau ir pati siūti rūbus lėlėms, ūgtelėjus – sau. Tačiau tai tebuvo mėgėjiški pabandymai, kol prieš metus draugės paprašė joms pasiūti tai, ką esu apsirengusi. Taip viskas ir prasidėjo.”

Apie sėkmę: “Pradžioje pasiuvau rūbus porai draugių, po to dar porai, o po to jau ir jų draugėms. Savo gerbėjų atrandu netikėčiausiose vietose – parodose, klubuose ar kavinėse.”

Apie siuvimą ir medžiagas: “man svarbiausia medžiaga ir kaip ji krinta, todėl bandau “pagauti” kiekvieną gražią klostę ir ją išsaugoti. Stengiuosi naudoti tik minkštas medžiagas ir lengvai krentančias, nes taip kūnas judėdamas pats sukuria skirtingus siluetus. Be to, labai svarbu, kad pats audinys būtų kokybiškas, malonus kūnui ir gražus akiai.”

Apie “LeMuse”: “LeMuse” reiškia mūzą. Juk kiekviena moteris yra unikali įkvepėja. Todėl šis unikalumas atsiskleidžia kai nebelieka griežtų formų, kai pati moteris suteikia rūbui šią formą savo judesiais, įkvepia juos grožiu ir savitumu.”

- Minėjai, kad tavo kuriami rūbai kiekvienai moteriai tinka vis kitaip. Įdomu, kodėl?

Dėl kuo natūralesnio medžiagų kritimo ir nevaržančių modelių, jie sėkmingai paslepia tai, ką norėtume paslėpti, o išryškina tai, kuo didžiuojamės. Be to, kiekvienas judesys sukuria skirtingą formą. Taip moteris kiekvieną akimirką atrodo kitokia, mistiška ir be galo moteriška.

Specialiai CityOut.lt – Julius Narkūnas, Laimikis.lt

¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨°¨¨°¨¨°¨¨°
• Kiti postai apie Lietuvos dizainerius: Neringa Jočiūtė, Dainius Bendikas.

Ramūnė Pigagaitė (“People of my Town “), Artūras Valiauga (“I Dropped in on Stepas House, We Talked about Life”) and a creative group from Latvia (“To feel like a pensioner“) explore the everyday exotics in their photo series. Enjoy!

Kasdienėje aplinkoje sunku pastebėti egzotiką.
Bet fotografijos dėka pernelyg įprasti, ir todėl nepastebimi,
personažai atsiduria dėmesio centre. Pažįstamas vaizdas?

Ramūnės Pigagaitės foto-serija “Mano miesto žmonės” –
rimtas gatvės mados foto kolekcijų konkurentas:

Informacijos apie autorę, deja, nėra daug:
aktyviai dalyvauja parodose, o gyvena Vokietijoje.
Daugiau nuotraukų iš serijos “Mano miesto žmonės” galima pamatyti čia.

Panašia kryptimi juda ir jauna kūrybinė grupė iš Rygos.
Simona Weiland, Emils Rode, Gatis Rozenfelds
medžioja ir atkuria kasdienį senjorų stilių:

Viena iš jų serijų vadinasi “to feel like a pensioner“.
Puikus sumanymas! Juk ir jūsų senelių spintose yra vintažinių aksesuarų, medžiagų ir drabužių,
kartais neįtikėtinų neoninių atspalvių arba labai madingų formų, kaip kad autentiški akinių rėmeliai iš šeštojo dešimtmečio, u? ;)

O tikra vizualinė bomba, atimanti žadą antropologams ir įkvepianti interjero dizainerius -
tai Artūro Valiaugos serija “Buvau pas Stepą, kalbėjomės apie gyvenimą”:

¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°¨¨°
Lauksime jūsų eksperimentų su senelių garderobu arba
fotoreplikų skirtų kadienybės egzotikai: laimikis[ą]laimikis.lt

Wishing you a magic Christmas, we present an interview with Russia based artist Arsenij Lapin and a collection of his paintings, sculptures and animation. Have a great time!

Arsenij Lapin

Gimė 1977 miestelyje netoli Maskvos (Мытищи). Mokėsi J.A. Kolčenko meno mokykloje ir Animacinės kinematografijos kolegijoje. Dirbo dailininku lėliu teatre „Skiltuvas” ir dėstė meno mokykloje. Kiekvienais metais buvo organizuojamos personalinės parodos „Expo-88” galerijoje Maskvoje. Dalyvavo tarptautinėse parodose Belgrade, Strasburge ir Ženevoje. Nuo 2oo4 metų gyvena kaime, užsiima tapyba, skulptūra, animacija.

Sužinojęs, kad esu iš Vilniaus, Arsenij apsidžiaugė:
- O aš kadaise lankiausi Lietuvoje, beveik visą šalį apkeliavau su teatru!

• Gal tada pradėkime nuo kelionės ir teatro?
- Mūsų lėlių teatras draugavo su „Teatru ant ratų“ iš Panevėžio, ir kartą pavasarį jie mums organizavo nuostabias gastroles, keliavome po visą Lietuvą ir rengėme pasirodymus įvairiuose miestuose. Publika priimdavo mus labai šiltai, o aš Panevėžyje mačiau spektaklį su gyvu Banioniu, rinkau gintarėlius prie Baltijos jūros, klaidžiojau senamiesčiais, klausiau vargonų bažnyčiose – šalis ir žmonės man labai patiko. Gaila, neturėjau daugiau laiko paklaidžioti Vilniaus gatvėmis…Darbas teatre, deja, nepalieka laiko skulptūrai ir tapybai, ir kai man pasiūlė dėstyti meno mokykloje, su džiaugsmu sutikau. Ten turėjau erdvią dirbtuvę, dirbau įdomų darbą su vaikais ir pakankamai laiko savo kūrybai.

• O kada pradėjai tapyti ir kurti skulptūras?
- Nuo ankstyvos vaikystės, ir dar man labai pasisekė su mokytoju, Jevgenij Andejevič Kolčenko, puikus menininkas ir pedagogas. Jam mokant sunku būtų neišmokti gerai piešti.

• Iš kur ateina tavo personažai ir siužetai?
- Iš sapnų, pasakų, senų dainų, kartais ir pats nežinau iš kur.

• Kokios tavo mėgstamos pasakos?
- Jų tiek daug, kad sunku išvardinti. Išskirčiau autorines S. Pisachovo pasakas, Toove Janson, Amos Tutuola.

• Gali suformuluoti pagrindinius savo darbo principus?
- Mano pagrindinis principas nesikartoti. Nuolat ieškau naujų skulptūros ar paveikslo siužeto plėtojimo krypčių. Šios paieškos – judėjimas, o judėjimas – tai gyvenimas.

• Įvardink porą įdomių tapytojų arba skulptorių, kuriais turėtume pasidomėti.
- Vladimir Liubarov, Pavel Nikolajev.

• Minėjai, kad gyveni kaime, kaip ten iškeliavai?
- Kai galerijų savininkai atkreipė dėmesį į mano pasiekimus tapyboje, mano paveikslus pradėjo pirkti, ir atsirado galimybė nusipirkti nuosavą namą tylioje ir gražioje vietoje, netoli nuo Maskvos. Vaikai, su kuriais dirbau meno mokykloje, iki to laiko spėjo užaugti, ir aš išvažiavau gyventi ir dirbti į kaimą.

• Iš kai kurių tavo darbų pavadinimų ir animacijos filmukų garso takelių galima atspėti, kokios muzikos lausai. Bet gal įvardink kelis mėgstamus atlikėjus.
- Dirbdamas labai mėgstu klausytis įvairių laikmečių, stilių ir krypčių muzikos. Bet ausiai maloniausias etnodžiazas. Labai patinka Dead can dance , Goran Bregovich, Sergej Starostin, Inna Želannaja (Инна Желанная).

• Apie animaciją. Sakyk, tu jau kurdamas paveikslų seriją galvoji apie bendrą erdvę-siužetą, į kuriuos įtrauksi savo personažus (kaip kad įvyko tavo filmuke „Šiaurės Vakarai“)?
- „Šiaurės Vakarai“ įdomus tuo, kad nei vienas paveiksliukas, nei vienas personažas nebuvo sukurtas specialiai tam filmukui. Mano paveikslai jame persilieja vienas į kitą. Tačiau galimas ir kitas variantas: dalyvaudamas animaciniame projekte „Pasaulio lopšinės“, kuris netrūkus turėtų pasirodyti, kūriau paveiksliukus specialiai pagal istoriją.

• Jeigu imtum iš savęs interviu, apie ką paklaustum Arsenijų Lapiną?
- Oh,…turbūt tiesiog įkelčiau paveiksliukus be komentarų. Tegu kalba patys už save. Bet bijau, tada mane primuštų smalsūs skaitytojai :)

• Daugiau Arsenijaus darbų galite pamatyti jo galerijoje & youtube-kanale.
• Related posts: exabute

Portraits of women who spend their life in museums by
Andy Freeberg from the album “Guardians of Russian art museums“.

Andy Freeberg išleido albumą, skirtą moterims, kurios savo gyvenimą
praleidžia tarp eksponatų, stebėdamos kitus žmones. Jis fotografavo Rusijos muziejų prižiūrėtojas. Freedberg’o kolekcijoje yra Tretjakovo galerijos, Ermitažo, Puškino muziejaus ir kitų galerijų prižiūrėtojų portretai. Laimikės? O taip!

Martynas Pavilonis (aka White White Dog is a graphic desgner and illustrator. Martynas studies at Vilnius College of Technologies and Design [facebok page], you can meet him at Christmas Fair [19-21 December 2oo9, Ševčenkos str. 16A]. Our columnist Giedrė Juzėnaitė interviewed Martynas about his inspirations, interests and arts.

Martynas – nepriklausomas grafikos dizaineris ir iliustratorius.
Studijuoja: VTDK grafinį dizainą ir mokosi paskutiniame kurse.
Dirbo kartu su: Vilnius Jazz, žurnalu „Pravda“, Savicko galerija ir daugeliu kitų.
Jį galite pažinoti White White Dog slapyvardžiu. Pavadinimas kilo nuo jo šuns, Vidurinės Azijos aviganio.

Įkvėpimo šaltiniai: viskas, didžiulę kūrybinę jėgą jam sukelia
žmonės, gamta, o ypač sapnai. Paskutinieji Martyno darbai kilo iš jo sapnų.

Vaikystėje Martynas troško būti architektu,
bet ne visi seni norai išsipildo, atsiranda vis kitokių gyvenimo posūkių.

Paskutinė skaityta knyga: Džeko Keruako „Kelyje“.
Muzika: Crystal Castles , the XX, Noir Désir.

Kino filmai: “This is England”, “American Beauty”,” Schindler`s List“, verti paminėjimo – „Requem for A Dream“, „Reprise“ ir „De Ofrivilliga“.

Kelios aplankytos šalys: Čekija, Vokietija, Graikija, Prancūzija, kurioje apsilankė visoje Europoje žinomame religingame miestely Taizé .

Gruodžio 19-21 dienomis Martynas dalyvaus “Kalėdiniame daiktų turguje“. Kalėdinio turgaus metu bus galima įsigyti Martyno darbų, taip pat jo darbai gali apsigyventi ir ŠMC parduotuvėje.

Starting with “Street Blog” project we develop the idea of WEB 0, an off-line form of urban communication, which is initiated by citizens and based on writing. Besides pragmatically orientated communication between neighbors and spontaneous exchange of messages between anonymous passers-by in various urban places, there are also intriguing art-projects, based on hand-writing and focused on the interplay between the message and the urban context. We start a series of interviews with the authors, who turn the city into a playground. This time we are glad to introduce agon_noga from St. Petersburg and his street messages. Enjoy!

Šių metų pavasarį mums paleidus Gatvės Blogą, ėmiau toliau ieškoti komunikacijos formų, kurių pagrindas yra raštas ir kurios yra inicijuojamos pačių miestelėnų. Kaimynų rašteliai laiptinėse, privačiomis žinutėmis apaugę skelbimų stulpai, praeiviams adresuoti retoriniai klausimai netikėtose miesto vietose – visas šias off-line komunikacijos formas vadiname WEB 0. Be pragmatiškai orientuotų skelbimų ir spontaniškų anoniminių žinučių aptikau ir tęstinių art-projektų, kurių pagrindas yra raštas ir kuriuose „apžaidžiami“ įvairūs miesto kontekstai. Pradedame skelbti seriją interviu su šių projektų autoriais, kurie paverčia savo miestus žaidimo aikštele ir komunikacijos erdve. Šį kartą kalbiname dizainerį iš Sankt-Peterburgo, agon_noga, ir su džiaugsmu pristatome jo miesto replikų seriją.

[vertimas: hip-hopas nebe tas]

- Papasakok apie save, ką veiki, kur gyveni :)
- Labas, aš – agon_noga, dizaineris, gyvenu Sankt-Peterburge, SPb.

[vertimas: šioje nuotraukoje esu aš]

- Kaip tau atėjo į galvą idėja palikinėti miesto žinutes? Ir ar ši veikla turi pavadinimą?
- Pavadinimo kaip ir nėra. Paprastai vadinu tai “visa ta agon_noga virtuvė”. O idėja kilo iš komunikacijos trūkumo, greičiausiai. Socialiniai tinklai senokai pasirodė nefunkcionalūs šioje srityje. O štai gatvės menas, fotografija, šriftas – visa tai labai efektyvūs instrumentai, kurių pagalba gali pasidalinti mintimi arba idėja. Grįžtamąjį ryšį užtikrina livejournal.

- Kokį vaidmenį atlieka šriftas tavo miesto replikose?
- Šriftui skiriu ypatingą dėmesį. Rašau ranka. Kai kuriuos plakatus aš išbrokavau vien dėl vienos neteisingai parašytos raidės. Išeina taip, kad raidėms skiriu net daugiau dėmesio nei patiems žodžiams. Aš labai stengiuosi rašyti juos be klaidų, bet neseniai išsidūriau su pora anglų žodžių… My shame.

[vertimas: posteris apie tosterį]

[vertimas: maniau, genialu, pasirodė, fotošopas]

- Koks tavo žinučių ryšis su miesto vietomis: ar iš pradžių nusižiūri vietą ir sukuri specialiai jai skirtą repliką, ar miesto kontekstus parenki spontaniškai?
- Vieni plakatai pagal sumanymą buvo pririšti prie vietos, o kiti tiesiog sėkmingai įsipaišė į miesto erdvę (frazė-vieta). Būna vietų, kurios turi savitą faktūrą, vadinu jas spots. Kartais vieta pritraukia dėmesį savo traffic‘u – tuo, kad plakatą pamatys didelis skaičius žmonių. Stengiuosi parinkti sėkmingą „kompoziciją“, kad baltas, beveik kvadratinis lapas taptų akcentu, kad plakatas ne tik būtų lengvai nuskaitomas, bet ir kad gerai atrodytų gatvėje.

[vertimas: vesiu mainais už maistą]

- Kai išeini iš namų su plakatais, kaip renkiesi maršrutus?
- Iš atminties. Prisimenu įdomias vietas rajonuose, kur jau klijavau arba seniai neklijavau ir važiuoju ten. Vasarą – dviračiu, dabar – maršrutiniu taksi arba autobusu, pakeliui galima aptikti naujų taškų žinutėms (spots).

- Ar teko stebėti praeivių reakcijas, ar jie sustoja?
- Taip. Kartą mane netgi bandė pagauti, teko pabėgėti. Bet aš tai priskyriau lapkričio depresijai, nes paprastai praeiviai žinutėms simpatizuoja. Nors, tiesa, yra agresyvesnių plakatų, bet ir kabo jie toliau.

- Tolimesnis žinučių likimas: ar ilgai jos kabo? Ar praeiviai nepalieka savo replikų?
- Būna įvairiai. Vienos žinutės dingsta po valandos arba poros, o kitos kaba mėnesiais. Vidutiniškai laikosi porą savaičių. Ant kai kurių atsiranda ir „atsakymų“ – manęs, jie, aišku, ypatingai nedžiugina, tačiau tarp jų pasitaiko ir sėkmingų replikų. Maloniausia iš replikų, atsiradusių ant mano plakatų buvo ši: „Nenuplėškite, jis juos rankomis piešia“, ji pasirodė ant jau nuplėšto plakato. Stipru ir turininga. Ir tiesiog smagu, tiesa sakant. Nors nemėgstu, kai praeiviai palieka tag‘us – bet juk tai gatvė, čia taip viskas yra.

[vertimas: mes būtinau jums perskambinsime]

[vertimas: mintis kieta, bet nėra kaip išreikšti]

- Keliaudamas, ar palieki replikas kituose miestuose?
- Kol kas noriu šią temą palikti čia, SPb. Bet agon_noga turi įdomių idėjų ir kitiems miestams, taip kad iki pasimatymo.

All shots made by agon_noga. More shots:
o1 ¨¨ o2 ¨¨ o3 ¨¨ o4 ¨¨ o5 ¨¨ other shots

It’s a pilot research on the role and uses of typography in architecture. In our everyday urban life we are surrounded by fonts, which shape our urban experience.

Ar esate pastebėję, kad kiekvienas miestas turi jam būdingų šriftų kombinaciją? Kad skirtingos miesto vietos (galerijos, metro) išsiskiria savo naudojamais fontais? Esame apsupti įvairių šriftų. Tipografinis simboliškumas skverbiasi į architektūrą, kaip ir architektūra tampa grafine vaizdavimo technika tipografijoje.

Žvelgiant į raides, gestus ar hieroglifus kaip į architektūrines formas, ir į pastatus,
kaip į grafinius simbolius, peršasi akivaizdžios paralelės tarp šių mus supančių erdvių.

Tipografinis simboliškumas skverbiasi į architektūrą, o
architektūra tampa grafine vaizdavimo technika tipografijoje.
Šiuolaikinė tipografija yra didžiausia ženklų pramonė: pradedant laikraščiais, kompiuteriais, internetu ir baigiant logotipais – viskas, ką mes skaitome ir atpažįstame kaip ženklą, yra grafikos dizainerių ir tipografų darbas. Tipografai nekuria tekstų, bet maksimaliai įtakoja jo skaitymą ir net pranešimo turinį. Kartais sustiprindami įspūdį, kartais jį iškreipdami, o kartais – užmaskuodami tarp kitų simbolių ar ženklų.

Projektuojant pastatus neįmanoma išvengti tipografijos panaudojimo. Kartais tokius dalykus kaip namo numeris, rodyklės ar patalpų pavadinimus galima palikti fabrikų šablonams, kartais – imtis tipografo vaidmens.

Rem Koolhaas, projektuodamas Sielto Biblioteką, įpynė žodžius į architektūrines formas, paversdamas fontus dizaino elementais:

O štai jau kita biblioteka:

British Library

Kiekvieno miesto metro (arba atskiros metro stotelės) turi savo atpažistamą šriftą:

Underground Station. London.

Fontas virsta Nacionalinės Galerijos ir ŠMC akcentu:

[Nacionalinės Dailės Galerijos ir Šiuolaikinio Meno Centro nuorodos. Photo: laimikis.lt]

Ir atvirkščiai – suteikus miesto elementui ar pastatui simbolinę reikšmę, į architektūrą galime žiūrėti kaip į tipografiją. Vaizduotė šriftą su architektūra jungia nuo renesanso iki šių dienų:

Johann David Steingruber – Architektoniškas Alfabetas. Johann Theodor de Bry’s Neiw Kunstliches Alphabet

Ross Racine – Subburbs of Imagination

parodos plakatas “Bad Typography is Everywhere. Good Typograpy is Invisible” / filmo “The Spirit” plakatas

Šriftas savaime yra naudojamas kaip architektūros vaizdavimo priemonė:
Typotecture – plakatų, paveikslų ir nuotraukų kolekcija:

¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°¨°
Related links:
• i love typography
• Urban Letters [flickr]
• Typography, Typolution (sound on)
• Komunikacija per tiporafiją (KI-blog)
• J. Lavrinec “Miesto skaitymas: preliminarios pastabos” [ru]
• Lars Müller Publishers: dizaino, tipografijos ir architektūros katalogą.

[Urban Letters. Photo: by laimikis]

Useful links: fonts & linotype