I meet Eglė when she was going from/through Sereikiškių parkas on last winter days. Graduated VDA student. Artist. Bike rider. Occasional folk dancer. Interesting smiling person.

Paskutinėmis žiemos dienomis sutikau aš tokią Eglę. Tiesa, ne pirmą kartą. Kartais ją matau ant Tauro kalno siautulingai šokant. Meninkas. Sako ją mieste gali išvysti minant dviratį šiltu metų laiku. Keliaujant prie jūros. Ar tiesiog besišypsant.

Ką tu veiki šiame gyvenime?
- Kartais atrodo, kad nieko ypatingo, bet kita vertus veikiu daug skirtingų dalykų. Bent šie metai tokie bandymų ir eksperimentavimo. Gal ne viskas vyksta taip, kaip norėtųsi, kartais pritrūksta entuziazmo ar dar kažko, bet šiuo metu jaučiu, kaip viduje daug kas keičiasi tai manau keisis ir veiklos, kuriomis užsiimu.

Tu baigei rodos VDA? -Taip, fotografija ir medijos menas

Ar yra kokia svajonė kurią galėtum pasakyti?
-Man sunkiai su svajonėmis. Dabar kaip matau, geriau nepasidalinti idėja iki kol jos nepradedi įgyvendinti.

Yra kokia šalis į kurią norėtum nukeliauti?
-Konkrečios šalies dabar negalėčiau išskirti, nors mane apskritai labai traukia kelionės. Noris pamatyti, kaip gyvena skirtingų kultūrų žmonės, pamatyti skirtingo garbanotumo kalnų, skirtingo mėlynumo jūrų. Tada manau gal ir galėčiau įvardyti kampelį, į kurį norėtųsi sugrįžti.

Tavo mėgstamos vietos Vilniuje?
-Man patinka parkai. Čia tos kalvos prie Vilnelės, užkyli į viršų ten kur yra Trijų Kryžių kalnas ir ten prasideda. Žiemą ten išvis gerai buvo – žmonių beveik nėra, tik vienas kitas. Markučiai, nuostabi vieta. Visai it kaime pasijunti. Bet ir pats senamiestis žavingas. Ir iš vis Vilnius, kuo toliau, tuo vis labiau stebina atverdamas visokių paslapčių, tik dabar čia jų aišku neišduosiu. Geriausia pačiam atrasti.

Kokios tavo mėgstamos knygos. Ką šiuo metu skaitai?
-Dabar daugiausia skaičiau pasakas. Ir tose pasakose atrandu tokių dalykų, kurie iš mano galvos jau buvo išsitrynę ir dabar labai gera vėl atgaivinti tas smegenų ląsteles, kurios atsakingos už „fantazieriaus“ puoselėjimą. Pasakos ir panašios specifikos literatūra labai lavina fantaziją, o pastaruoju metu jaučiau, kad ji jau buvo nusausėjus.
Skaitau ir tas rimtas knygas, bet dabar, kai buvo žiema, daugiau autobusu važinėjau ir ten sunku skaityti kažkokią rimtesnę. Perskaičiau Biseto pasakas – jos yra nesveikai nuostabios, o dabar skaitau Mažąjį Princą.

Kokie tavo filmai?
-Dėl filmų tai šiuo metu nedaug jų žiūriu. O ir išskirti kažką iš žiūrėtųjų ne taip paprasta. Čia gal kaip su kelionėm, taip ir su filmas kiekvienas savitai įdomus.

Muzika? Gal koks atradimas buvo nesenai?
-Muziką įvairią, amplitudė labai didelė. Ir aišku geriausia tai gyvai klausytis, todėl nevengiu eit į koncertus. Dažniausiai žinoma tenka pasiklausyti lietuvaičių, kaip Atalyja, Banda Dzeta, Working Hobo. Bet labai super, kai atvažiuoja iš svečių šalių. Štai ir dabar vyksta NORDTRAD – skandinavų, finougrų ir baltų tautų tradicinės muzikos festivalis. Mėgstu labai įvairių tautų instrumentinį folklorą.

Gal yra Vilniuje kas nepatinka? Kokia problema. Kažką sutvarkyt reikėtų. Sereikiškių parkas tarkim?
-Sereikiškių parkas tai jo. Bet man įdomu tai, kad jau tiek laiko praėjo, kai jį ten kapsto, o man tik dabar jo jau tikrai trūkt pradeda. Gal kad pavasaris. Nors tai, kad jis uždarytas, suteikė progų atrast naujų vietų. O ir šiaip aš stengiuos kuo mažiau akcentuoti problemas. Stengiuosi į jas žiūrėti iš teigiamos pusės, nes juk praktiškai kiekvienoj situacijos galima tą pusę atrasti. O ir tos probleminės situacijos daug ko gali išmokyt.

Ačiū tau Egle.

Please welcome Kristina! We met her in Town Hall sq. in a very snowy April’s afternoor. She is psychology student and barista at Vero Cafe. Music is very important part of her life – singing in Vilnius Gediminas Technical University choir “Gabija”, creating her own songs, playing piano, guitar and jamming with friends are her top favorite activities.

Susipažinkite su Kristina, psichologijos studente, kuri spėja ir baigiamąjį darbą rašyti, ir gaminti skanias kavytes Vero Cafe ir gyventi muzikos bei kelionių ritmu!

APIE KRISTINĄ

Esu psichologijos studentė, kaip tik dabar rašau baigiamąjį darbą… t.y bandau rašyti. :) šiaip, labiau nei studentė esu barista. Dirbu Vero Cafe. Ten ir šiaip melejoną valandų praleidžiu. Ten tiesiog gera būti. Su kompu, kava, mokytis, atlikinėti darbus. Kai aplinkui sėdi iš užsienio atvažiavę įvairiausi scenaristai, rašytojai, ir rašo šalia. Su knygomis, lapais ir kava. Kaip per filmus, kavinėse iš tikrųjų kuriasi kažkieno novelės ar pjesės!

Dar, be to, kad trinuosi kavinėse, dainuoju VGTU chore “Gabija”, kuriu muziką, groju pianinu, gitara. Būna su draugais susirenkam pas mane ir improvizuojam. Kadangi gyvenu centre, labai kaifas, kai jau šilta lauke. Sėdim balkone, ar kur nors parke ir tiesiog grojam sau. Labai labai faine! :)

Dar labai mėgstu keliauti. Ir tą nuostabų jausmą būti kely, atradau visai neseniai. Anksčiau man neišilta, nei šalta būdavo kažkur išvažiuoti. Bet gal dėl to, kad tekdavo keliauti su reikalais, dažniausiai koncertais. O kai po pusmečio Suomijoje (ten mokiausi pagal Erasmus programą) pabandžiau keliauti kur nos keliom dienom su beveik nepažįstamais žmonėmis, tai nurovė stogą! :) Šiaip, ilgesnės kelionės mane vargina, nes pasiilgstu savo namų, tačiau trumpos – labai pakrauna idėjų ir meilės viskam. Ir grįžtu į tuos pačius namus su šypsena. :)

KNYGOS

Knygų daug neskaitau. Anksčiau didesnį dėmesį skirdavau. Studjų literatūra išstūmė domėjimasį grožine. Esu labai daug knygų pradėjusi skaityti, bet nepabaigusi. Dėl to nepergyvenu, nes suvokiu, jog tai reiškia, kad joms dar ne laikas būti perskaitytoms. :) Bus diena, kai norėsis užsidaryti mėnesiams su knygomis (nes aš praktiškai viską darau taip: atsiranda naujas pomėgis ar atradimas – juo domiuosi ir atiduodu 100% savęs, kol kažką jaučiuosi pasiekusi toje srityje. Tuomet atsiranda meilė kažkam kitam. ir tada jau visa galva neriu TEN). :) Šiaip, paskutinį kartą, ne iš mokslinės literatūros srities skaičiau Strielkūno eilėraščius, kurie atrodė ypatingai artimi…

MUZIKA

Muzika yra mano kaifas. Kartais man nereikia nieko kito. Tik klausytis kažko labai nuoširdaus ir dažniausiai melancholiško. Daugelis sako, jog esu tokia garsi ir judri, ir paprastai nustebina, jog klausau labai melancholiškos muzikos. Jau kurį laiką mano mėgstamiausia yra norvegė Ane Brun bei suomė Yona. Buvau pastarosios koncerte, tai nežinojau kur dėtis iš susižavėjimo… Taip pat patinka švedai Little Dragon, anglai Laura Marling ir Mumford & Sons. Dievinu džiazą – jaučiu jo įtaką mano pačios kuriamai muzikai. Kurt Elling tembras – nuostabus. Galėčiau numirti skambant jo balsui. :) taip pat išskirti galėčiau australus Matt Corby ir Kimbra.

MĖGSTAMIAUSIOS MIESTO VIETOS

Vilniaus senamiestis šiltuoju metu. Galėčiau dieną naktį būti kur nors parke ant suoliuko įsitaisius. O mano pačiausia vieta.. Olando kepurė Klaipėdoje. Dievinu sėdėti ant skardžio – apačioj jūra, aplink nieko nėra… Tobula!

FILMAI

Xavier Dolan kūryba yra kažkas nuostabaus. Patinka jo filmų temos, vizualizacija, spalvos, muzika… Geriausias matytas paskutinis jo filmas – “Laurence Anyways”. Taip pat ilgam įstrigo to paties režisieriaus “Heartbeats”, danų filmas”Nothing’s All Bad” bei “The Imaginary Portrait of Diane Arbus”.

INTERNETINIAI PUSLAPIAI

Internete sėdžiu tik iš reikalo, tačiau labai mėgstu lamuslenis.lt – visada laukiu naujo numerio.

Paulius! The guy, who makes sushi’s with love. :) Paulius loves travelling all around the uknown places of Lithuania and Europe. Also his interests are cycling, nature science, geography, playing the bass.

Štai – Paulius! Vaikinas gaminantis sušius su šypsena. :) Laisvalaikiu Paulius pasitaikius gražiam orui keliauja iš taško A į tašką B ir C… Keliauja kiek įmanoma daugiau, po neatrastas vietas Lietuvoje, Europą. Taip pat važinėja dviračiu, bet kur. Net nesvarbu ar kelias yra, ar jo nėra. Domisi gamtos mokslais, geografija, kai atranda laisvesnę minutėlę - pabrūžina bosinę gitarą.

KNYGOS: Esu Stephen King fanas! Visos jo knygos patinka.

MUZIKA: Indie, rock, hard rock. Mėgstamiausieji: Rise Against, The Offspring, Kings of Leon, John Butler Trio. Paskutinis atradimas - Imagine Dragons. Verta paklausyti!

FILMAI: Veiksmo, nuotykių, fantastiniai. “Star Wars”, “Indiana Jones”, “Back to the Future”. Paskutinis matytas – “Bringing Out the Dead” su Nicolas Cage.

MĖGSTAMIAUSIOS MIESTO VIETOS: Prie Katedros šiltu metu, Sereikiškių parkas, visam Vilniaus senamiestyje patinka vaikštinėti.

INTERNETINIAI PUSLAPIAI: Nelabai sėdžiu kituose puslapiuose, tik 9gag.com, acidcow.com

We met Lukas at the Cathedral sq. He is very funny and outgoing guy, who loves everything about football. Also, his interests are reading, volunteering in various events, acting and living freely. :)

Katedros aikštėje sutikome Luką! Šiuo metu Lukas ilsisi nuo studijų. Laisvalaikiu žaidžia ir domisi futbolu, yra futbolo komandos “Olimpija” vadovas. Taip pat skaito knygas, savanoriauja, vasaromis organizuoja vaikų teatro stovyklas, spardo footbag’ą (kamuoliuką prikimštą smėlio, liaudyje plačiau žinomą, kaip socks’ą) šokinėja salto, mokosi naujų triukų. Seniau vaidindavo, o dabar save įvardina kaip freelance pagalbininką visur, kur tik reikia aktorinių sugebėjimų bei geros nuotaikos. :)

KNYGOS: Mėgstamiausia – Harry Grey “Kartą Amerikoje”, paskutinė skaityta – Herkus Kuncus “Pijoko Cherstomatija”. Dabar skaitau Robin Sharma “Lyderis be titulo.

MUZIKA: Reggae, ska, elektronika. Visko po truputį, tik ne popso, ir ne rusiškų. Naujausi atradimai – Xavier Rudd ir Matt and Kim.

VIETOS: Pabūnu Katedroj, prie balto tilto. Bet labiausiai mėgstu būti kaime. Kai nešalta.

FILMAI: Mėgstamiausi – “Lean On Me” ir “Pursuit of Happiness”, paskutinis padaręs įspūdį – “Ray”.

INTERNETINIAI PUSLAPIAI: sharkeen.lt, soundcloud.com

Please welcome spring lucky catch, Justina, who has just taken part in a protest action against the exploration for shale gas in Lithuania when she was caught by Aleksandras Raimondas, a new reporter and contributor to Laimikis.lt

Justiną sutikau tokią spalvotą pavasario saulėtą dieną Kudirkos aikštėje.
Ji buvo beeinanti iš protesto, tuo metu vykusio prieš skalūninių dujų išgavimą Lietuvoje, tad tuojau paklausiau jos pačios nuomonės šiuo klausimu.

AR: Juste, kur tu buvai?
- Proteste ir po to Coffe inn nusipirkti aviečių uogienės arbatos.

AR: Ką manai apie šitą protestą?
- Labai gera iniciatyva sustabdyti visą tą procesą.

AR: O kuo tai blogai?
- Tuo kad pakenks Lietuvos žemei ir taip pat žmonėms, išgaunant dujas išsprogdinami žemės sluoksniai cheminėmis medžiagomis ir tada prasideda visokios epidemijos ir užteršti gruntiniai vandenys.

AR: Tai sakai griežtą ne?
- Taip.

AR: O ką šiuo metu veiki gyvenime?
- Dabar studijuoju amatų mokykloje tekstilės dizaino specialybę, o svajonė mano nebesimokyti tenai. (juokiasi)

AR: Ir ką tada darytum?
- Studijuočiau tai kas man artima dūšiai, gyvenčiau Vilniuje, savanoriaučiau.

AR: Tavo svajonių šalis? kur norėtum nuvažiuot?
- Islandija, todėl, kad ten viskas atrodo, kaip pasakoj, nėra aukštų medžių, tik trumpi berželiai, krateriai, peizažas, kalnai.

AR: Koks tavo hobis?
- Hm, mano hobis..

AR: Na pomėgis?
- Šokiai pokiai. Labai mėgstu šokti. Kažkada net norėjau būti šokių mokytoja. Dar vaikščiojimas po mišką, nes gamtoj yra visiška harmonija ir ramybė. Mėgstu draugus ir um prisiminiau – spalvas. Dar teatras ir vaidyba.

AR: Pasakok apie savo šitą draugą? Čia kokia veislė?
- Čia yra belgų aviganis, Griunendalis.

AR: O koks vardas?
– Viltė.

AR: Kiek metų?
– Penki.

AR: Labai myli ją?
– Belenkaip (juokiasi). Jinai yra pats geriausias gyvūnas pasaulyje. Komunikabili, bendravimo įgūdžiai, naujų pažinčių užmezgimas 10 balų. O šią vasarą jinai turėsianti šuniukų. Aš labai tuo didžiuojuosi ir džiaugiuosi.

AR: Kokią knygą dabar skaitai?
– Dostojevskio ,,Vargo žmonės”.

AR: Ir kaip tau jinai?
- Labai gerai. Tik iš tikrųjų mane labai stebina senobinė kalba, kuria buvo parašyta knyga, dėl to sunku rimtai žiūrėti į aktualias problemas. Bet patinka. Tokia už širdies griebianti.

AR: Kokią muziką mėgsti?
– Labai įvairią. Nuo regio iki tamsiausio metalo.

AR: Kas tavo mp3 play’eryje groja?
-Neturiu mp3 play’erio -
AR: Geras. (Juokuosi aš)

AR: Kokia tavo mėgstamiausia knyga?
– Koks sudėtingas klausimas.

AR: Gal išvardink kelias?
- H. Hesės ,,Sidhart”, J.Ivanauskaitės ,,Ragana ir lietus”, Mumiai Troliai, taipogi Mikė Pukuotukas, A. Lindgren ,,Mes Varnų saloje” ir sakykim kol kas viskas.

AR: O kokie tavo mėgstami filmai?
- Labai sunkus klausimas.

AR: Labai daug yra tikriausiai?
– Taip. Iš tikrųjų geriausias viso amžiaus mano filmas ,,Requime for a dream”, bet nesenai ,,Chaotic Ana” taip pat labai geras.

AR: O pastaruoju metu iš matytų?
-„ Neverwas“, ir ,,Chaotic Ana” režisieriaus kitas darbas ,,Sex and Liucija”.

AR:  Paskutinis klausimas tau – kokia gyvenimo prasmė?
- Būti laimingu. Vienareikšmiškai dėl to, kad kiekvieno žmogaus paskata yra ieškoti to, kas jį daro laimingu. Kiekvieno prasmė individuali, bet bendras vardiklis yra laimė.

Related posts: Protesting artists: photojam and glossary.

Martyna graduated in Sound Art and linguistics studies. She likes doing loads of different things and her main activities are field recordings and music composing. You can find her music works here.

Martyna – garso menų bei lingvistikos žinovė, kuriai patinka veikti begales skirtingų dalykų, tačiau pagrindinės ir pačios mylimiausios veiklos – lauko garsų įrašinėjimas bei muzikos kūrimas. Martynos kūrybą galite rasti čia.

KNYGOS: Sounds From Dangerous Places (book + 2 CD) by Peter Cusack. Mėgstamiausias autorius – W.G. Sebald.

MUZIKA: Neturiu išskyrusi savo mėgstamiausio muzikos žanro ar muzikanto. Bet man patinka daug naujų žydiškos muzikos kūrėjų iš Lenkijos (Shofar, Cukunft, Wovoka). Taip pat galėčiau išskirti atlikėjas Janet Cardiff (UK) ir Joanna Rajkowska (PL).

FILMAI: Visi, sukurti M. Haneke.

Please meet Ieva Skudraite, architect, urban planner, photographer, blogger and restless traveler! We met Ieva in December, at BalticLab event held in Stockholm.

Susipažinkite su Ieva Skudraite, architekte, urbaniste, fotografe, tinklaraščio rašytoja, nerimstančia vietoje keliautoja. Ievą sutikome gruodį, Stokholme vykusioje inovatyviųjų Baltijos regiono šalių verslininkų konferencijoje BalticLab.

Jos pomėgiai yra keliavimas gamtoje, dviračiais. 2010-aisiais Ieva keliavo dviračių žygiu dviese maršrutu Bazelis – Saltsburgas, taip pat 2012-aisiais keliavo iš Alytaus į Taliną.

“Mėgstu miestus, juose stebėti aplinką, atrasti naujas “mėgstamiausias vietas”, nuostabaus dizaino naujus ir senus pastatus. Šia tematika rašau tiklaraštį “archwanders.com”, ir tai tikrai sunku! Trumpai apie pavadinimą – ilgą laiką save apibūdinau kaip “a wanderer”, keliautoja ir klajoklė, tokia nerami siela, o jau turėjau sukaupusi didžiulę pastatų nuotraukų kolekciją ir galvojau kaip tai panaudoti. Taip gavosi blogas: arch + wanders architektūros klajonės, o wanders ne reiškia ne tik klajones, bet kartu yra ir kaip žodžių žaismas su wonders, šiek tiek pakeitus gaunasi architektūros stebuklai.
Čia aš taip pat “plaukiu prieš srovę” pati aplankydama pastatus ir juos nufotografuodama: viskas ką dedu yra originali medžiaga, o ne kopijos kopija kurios originalo net neįmanoma atrasti. (O juk 99% blogų tiesiog naudojasi kitų žmonių triūsu!)”

KNYGOS

Praėjusioms Kalėdoms gavau tikrai labai trokštamą daiktą: elektroninę knygų skaityklę. Dabar turiu galimybę gerokai patogiau perskaityti savo sukauptą didžiulę elektroninę knygų biblioteką. Paskutinė knygą,kurią vis dar bandau įveikti yra apie buhalterinę apskaitą, kuri turi didelę tikimybę ir likti pusiau perskaityta. Iš tiesų grožinės literatūros beveik neskaitau, daugiausia skaitau profesinę (architektūra, urbanistika, konstrukcijos, interjeras, apšvietimas), arba su verslu ar vadyba susijusią literatūrą.

FILMAI

Paskutinis matytas filmas: “Premium Rush” 2012. Šis filmas yra apie dviračių pasiuntinių tarnybos darbuotojų nuotykius Niujorke. Esu judėjimo dviračiu fanė! Ir patikslinu, man patinka procesas, o ne patys dviračiai kaip objektas. Pati niekada gyvenime neišdrįsčiau pavojingai lakstyti mieste, tačiau šis filmas dar labiau sustiprino mano degantį norą pamatyti Niujorką. Tikiuosi tai įvyks pakankamai greitai.

Mėgstu fantastinius filmus, tačiau realistiškai apgalvotus, kuriančius netikėtus ateities scenarijus. Filmus vertinu, jog jie verti dėmesio, jei juos ir ypač siužetą galiu prisiminti praėjus mėnesiui ir daugiau laiko po peržiūros. Mane domina variacijos paralelinės realybės tema. Kaip pavyzdžius galiu pateikti “Looper” 2012, “Total Recall” 2012, “Moon” 2009, “Mr. Nobody” 2009, garsųjį architektų mėgstamą “Inception” 2010 m, “The Mist” 2007 ir kitus panašaus žanro filmus, kurie sujungia mano potraukį ir smalsumą mokslui ar bent jau netikėtoms ateities vizijoms ir niekad manęs nepaliekančius klausimus apie realybę ir jos suvokimą, ir pasirinkimus kuriuos riekia daryti čia dabar ir kiekvieną dieną ir tų pasirinkimų įtaką ateičiai. Šie išvardinti filmai yra skirtingi, ir ne visi 100% patenka į multi-realybės žanrą, bet tokia tematika puikiai atspindi mano būseną ir požiūrį į pasaulį.

Tačiau net ir šie filmai pilnai neparodo mano visų domėjimosi sričių. Nevengiu ir skausmingai realistinių ir tragikomiškų skandinaviškų filmų, gal būt dėl to jog nors šiaurė mane labai traukia (gyventi, būti), bet puikiai suvokiu ir šiaurietiško gyvenimo minusus. Mažytės bendruomenės ir iš to kylančios problemos, tamsa, darganos, socialinis spaudimas ir nelygybė, gyvenimo absurdas ir čia pat vis dar esantis žmogiškumas.

MUZIKA

Deja su muzika nelabai “draugauju”, paskutiniu metu klausau dubstep, kuris gerai užmotyvuoja darbui, bet tik su ausinėmis (nes mano draugui patinka daugiausia lyriški merginų vokalai). :)

MĖGSTAMIAUSIOS VIETOS

Savame mieste, kuriuo dabar yra Talinas, labiausiai mėgstu senamiestį, kuriame patys estai negyvena. Ten, tarp kitų užsieniečių jaučiuosi 100% sava. Konkretaus mėgstamiausio “kampo” nėra, tačiau labai norėčiau, jog sekanti gyvenimo vieta būtų Talino senamiestis.

Dažnai dėl darbo būnu Briuselyje, tuomet labai patinka aplankyti vietas, kuriose anksčiau praleidau daug laiko. Aplankau mėgstamas kavines, nuostabius patiekalus ruošiantį azietišką restoranėlį, “patikrinu” vintažines parduotuvėles, galų gale tiesiog aplankau labai judrų ir visai ne europietišką Pietinės stoties sekmadieninį turgų. Itin džiugu stebėti kaip keičiasi miestas (ir į gerąją pusę!).

Tuo pačiu metu ir skaudu kad nesu ten, kur vyksta tokie nuostabūs pokyčiai. Bet tokius pastebėjimus, jog noriu būti visur vienu metu, patiriu visur ir nuolat. Kuo daugiau keliauju, tuo sunkiau pasirinkti kur tikrai noriu būti, traukia ir miestas ir gamta, santūri šiaurė ir judrūs egzotiniai miestai. Gal būt tai tiesiog šios kartos “kuri gali viską” džiaugsmai ir skausmai, nes esu įsitikinusi, kad tokias dilemas patiriu tikrai ne tik aš viena…

INTERNETINIAI PUSLAPIAI

Labai dažnai lankausi Wordpress puslapyje. T.y. priklausau Wordpress tinklaraščių bendruomenei, nes ir mano architektūros tinklaraštis yra sukurtas šioje platformoje. Benaršydama po kitų žmonių asmeniškai atrinktas naujienas visada sužinau kas įdomaus vyksta pasaulyje. Ypač tose srityse, kurios mane domina. Dažnai pasitaiko, jog draugai bando man kažką papasakoti, parodyti kaip naujovę – o aš jau žinau, ir būtent iš Wordpress.
Kitas mano mėgstamas puslapis: The Guardian Science skiltis. Iš Guardian taip pat dažnai parsisiunčiu Science Weekly Podcasts. Šiuos įrašus perklausau keliaudama, čia jau beveik kaip mano asmeninis ritualas: kažkur riedantis autobusas, ar lėktuvo laukimo salė, lietus už lango, o ausyse balsas su gražiu britišku akcentu man pasakojantis pačias šviežiausias ir įdomiausias mokslo naujienas…

Shoichi Aoki – a guru of street style photography, who started with encouraging Japanese youth to experiment with street style by publishing series of street portraits, made in Paris and London. It took just a decade to raise a new generation of phantasmagorical personages who browsed proudly Harajuku streets demonstrating their style.

Kartais atrodo, kad pagrindinis fotografijos istorijos varikliukas yra kelionės į egzotiškas šalis – ir fotografų švietėjiškas siekis parodyti savo tautiečiams, kaip gyvena užjūrių žmonės. Kiti gatvės stiliaus fotografai siekia atskleisti savo tautiečiams, kad jų miesto žmonės yra nemažiau egzotiški nei Irano dervišai, Londono pankai ar būrys Las Vegaso elvių. Šį įrašą skelbėme 2007 m., bet nuo to laiko dalis gatvės mados blogų, išgyvenę populiarumo piką, pakeitė savo kryptį arba išnyko. Be to susigriebėme, kad šiais metais, pavasarį Laimikiui sukaks jau 6 metai – tad įrašą papildėme keliais faktais apie gatvės mados fotografiją.

Šiuolaikinės gatvės mados fotografijos pamatus padėjo japonas Shoichi Aoki (1955). Devintajame dešimtmetyje jis pradėjo fotografuoti Londono ir Paryžiaus gatvių jaunimą, ir ėmė leisti žurnalą Street (o kiek vėliau ir vyrų madai skirtą žurnalą “Tune”) – tam, kad supažindintų japonus su spalvota šių miestų gatvių mada: anot jo, to meto Tokijo žmonės nebuvo linkę eksperimentuoti ir ieškoti individualaus stiliaus [interviu].

Jis suformulavo tezę, kad tikra mada yra “tai, ką ir kaip žmonės dėvi gatvėse ir kaip jie pritaiko dalykus, pamatytus madų žurnaluose”. Kiek vėliau, 2007-2009 metais, jau galima buvo stebėti, kaip gatvės mados fotografija užkariauja mados žurnalus ir podiumus: dizainerių ir redaktorių dėmesio centre atsidūrė paprasti “žmonės iš gatvės” ir jų kuriami įvaizdžiai.

Gatvės mados fotografijos guru pastangos pasiekė savo tikslą: praėjus 10-15 m. nuo pirmų gatvės mados foto serijų pasirodymo, jaunieji japonai ėmė patys kurti fantastiškus įvaizdžius, įkvėptus anime,
Viktorijos epochos, tradicine japonų kultūros, literatūros ir kinematografo personažų.

Tad XX a. pabaigoje Shoichi Aoki ėmė dokumentuoti stiliaus fantasmagorijas Tokijaus prekybos centrų ir pramogų rajone Harajuku, o naujos kartos gatvės mados medžiotojai ėmė gvildenti ir internetinės televizijos formatą.

Beje, dabar Harajuku rajonas vėl puola santūrumo glėbin, palyginimui – portretai, daryti 1997 ir 2007 metais:

Panašų posūkį santūrumo link galima stebėti ir daugelio Europos miestų gatvėse: pavyzdžiui, mes aptinkame jį, gretindami 2007 ir 2012 m. Laimikio foto archyvus, skirtus vilniečiams. Gatvėse lieka mažiau personažų, rečiau pasirodo animacijos herojų įkvėptų stilių – tad nekantriai laukiame naujo posūkio.

Street fashion photography timeline
Pagrindiniai gatvės stiliaus fotografijos įvykiai:

1985 – Shoichi Aoki publishes “Street” magazine. | Lt: Startuoja Shoichi Aoki fanzinas “Street”.
1997 – Shoichi Aoki starts shooting photo series for fanzine “FRUiTS” (published in 2001, “Fresh FRUiTS” published in 2004).
Lt: Shoichi Aoki pradeda fotografuoti Tokijo stileivas, šios foto serijos paskelbtos “FRUiTS” (2001) ir “Fresh FRUiTS” (2004) albumuose.
2004 – Shoichi Aoki starts “Tune” fanzine. | Lt: Startuoja Shoichi Aoki fanzinas skirtas vyrų gatvės stiliams “Tune”.
2005 – the Sartorialist, Hel Looks
2006 – Face Hunter and more street fashion blogs;
2007 – a bunch of street fashion blogs become visible. In March Laimikis.lt starts interviewing passers-by on urban spaces, music scapes, books, cinema and many other things they enjoy in their everyday life. We called it rather anthropologial photography than street fashion blog.
Lt: Gatvės mados blogų “sprogimas”. Laimikis.lt atsiranda tais pačiais metais, bet skiria dėmesį ne prekės ženklams, o kalbina praeivius apie jų maršrutus, skaitomas knygas, muzikinius reljefus, kiną ir kitus juos džiuginančius dalykus. Siekėme vystyti gatvės antropologijos (arba antropologinės fotografijos) projektą. Prekės ženklai mūsų nedomino nei tada, nei dabar.
2007 – Worldwide Street Clash contest, which brought together street fashion photography blogs. Laimikis.lt takes part in it and wins the second place (the winner is Tel-Aviv street fashion blog). The initiator of this idea, Darryl Natale, made the phenomena of street style blogs visible and brought an attention of art galleries and fashion magazines to it.
Lt Pasaulinis gatvės mados fotografijos konkursas, kuriame dalyvauja virš 36 skirtingoms pasaulio šalims atstovaujančių blogų. Laimikis.lt atstovauja Lietuvai – ir užima antrą vietą, nusileidęs tik Tel Avivui.

2007 Oct – Street fashion photography exhibition at Colette, Paris. Vilnius passers-by portraits, made by Laimikis.lt are exhibited alongside with selected street fashion blogs, which previously have taken part in “Street Clash 2007″ and alongside with Amy Arbus, Scott Schuman (the Sartorialist) and other street photographers.
Lt: Kolektyvinė gatvės mados fotografijos paroda mados galerijoje Colette, Paryžiuje. Eksponuojama Laimikis.lt komandos sukurta Vilniaus praeivių portretų serija – kartu su atrinktais kitų šalių stileivų portretais. Parodoje dalyvauja ir Amy Arbus, Scott Schuman (the Sartorialist) ir kiti garsūs gatvės fotografai.

2008 – Street fashion photography exhibition at Berlin Wedding Dress #2: Festival of Urban Fashion and Arts.
Lt: Kolektyvinė gatvės mados fotografijos paroda Berlin Wedding Dress #2: Festival of Urban Fashion and Arts.

2007-2010 – series of steet style photos are being published in fashion magazines across the world. Laimikis.lt runs a column in Chinese lifestyle portal and publishes its photo series in Lithuanian and Russian magazines.

2008: Lookbook.nu: street fashion autoportraits, which also have occupied facebook pages.
Lt: Ar galime sakyti, kad autoportretai tapo dominuojantis gatvės mados fotografijos subžanras? Velniai žino. Tačiau Lookbook.nu yra populiarus, o ir facebook puslapius užtvindo vartotojų autoportretai ir eksperimentai su savo stiliumi. O daugelyje šiuolaikinių foto kamerų įrengiamas vartomas ekranelis – narciziškiems poreikiams patenkinti.

2009, 2010, 2011: Many of street fashion blogs were closed. Some of them (like “Look at me“, which has also taken part in “Street clash 2007″) turned into trendy online magazines. The eldest street fashion bloggers published their photo collections. Some of the bloggers became fashion photographers for magazines, and abandoned streets for catwalks.
Lt: Dalis gatvės stiliaus blogų užsidarė. Dalis virto trendiniais online dienraščiais. Seniausi gatvės mados fotografai migruoja iš vieno mados festivalio į kitą ir skelbia savo foto serijas. Dalis fotografų pradėjo dirbti mados žurnaluose ir apleido gatves, kad fotografuotų podiumų madą.

2009 – till now: As our prime interest was not fashion, but citizens and streets, we keep developing public and community art projects, encouraging communication in public spaces and neighbourhoods. Considering city as a playground, we initiate all kinds of formats for playful interaction: urban games, urban rituals, interventions, etc. Actually, for us photography was and still is a way to compliment passers-by and a way to initiate sharing interests and ideas. That’s why we became good friends wth many of our “street models” :) And we still keep searching for lucky catches on the streets!
Lt: Kadangi mūsų pirminis interesas buvo ne mada, o miestas ir miestiečiai, paraleliai su gatvės stilių fotografiją ėmėme vystyti meno viešosiose erdvėse ir bendruomeninio meno projektus, inicijuoti gatvės žaidimus ir užsiimti neformaliu švietimu. Tik pradėję “gatvės laimikių” projektą, susiformulavome, kad gatvės fotografija – tai pirmiausia būdas pasakyti praeiviui komplimentą, pasiūlymas pasidalinti nuotaikomis, interesais ir idėjomis. Todėl daugelis nufotografuotų praeivių tapo mūsų gerais pažįstamais ir draugais:) Ir mes vis dar fotografuojame laimikius!

Gatvės mados fotografijos fenomeną sukūrė neprofesionalūs fotografai, kurių entuziazmas turėjo įtakos mados pasauliui. Ši fotografija neatsiejama nuo internetinės sklaidos: gatvėse darytos nuotraukos skelbiamos bloguose, ir tai lemia gatvės stilių paplitimą, ir tam tikrų fotografavimo kanonų formavimąsi – nors kiekvienas fotografas, ypač senesni gatvės mados atstovai, turi savo atpažįstamą braižą. Gatvės mados fotografija, be abejo, jau tapo fotografijos istorijos dalimi, o kaip ji vystysis toliau, ir kokie nauji formatai atsiras – matysime ateityje.

Related: Congo street style: Sape :: Vilnius: J-Rock :: Vilnius Gothic Lolita: Karolina :: Shanghai PJs

We definitely should collect portraits of passers-by, caught on the streets of Vilnius each year! It’s interesting how forms, colors and textures change. Please meet lucky catches of 2o12, 2oo9 and 2oo7 :) More shots and interviews in traditional “Street Lucky Catch” column.

Sudėję kartu 2o12 metais pagautus laimikius, pagalvojome, kad būtų gerai daryti tokias apžvalgas kiekvienais metais, fiksuojant bendrus stiliaus pokyčius. Taigi, pasitikite, 2oo7, 2oo9 ir 2o12 m. laimikiai! Daugiau nuotraukų ir interviu, kaip visada, tradicinėje Gatvės laimikių skiltyje.

JL / JN
Rožė : Ksenija ir Sofija : Marčela : Regina : Diana & Rasa :

JN / JL
: Deividas : Erika : Giedrė : Dima : Eglė ir Tadas : Erika : Gelminė :

Dovilė Macijauskaitė
: Monika : Laimonas : Kvietka (Ugnė) : Ieva : Gabrielė : Brigita ir Marius : Miglė : Marija :

Please, meet Gabrielė! Once, she made very cute DIY buttons of acorns and brought it to Street Komoda. So, we talked to Gabrielė and found out that she started making jewelry quite long time ago, and this activity even become her study subject.
You can find the works of Gabrielė here.

Susipažinkite su Gabriele! Vieną rudens vakarą, Street Komodoje radome jos paliktas labai mielas DIY sagutes iš gilių. Apie Sreet Komodą ji sužinojo iš vieno draugo fiziko ir iš karto susidomėjo šia idėja. Taigi, pakalbinome Gabrielę ir sužinojome, jog ji pradėjo gaminti papuošalus gan seniai, ir šis laisvalaikio užsiėmimas netgi virto studijomis.
Gabrielės darbus galite rasti čia.

Mergina dažnai keliauja po visą Lietuvą – yra iš Visagino, Telšiuose studijuoja juvelyriką, tačiau taip pat nepamiršta aplankyti ir Vilniaus. Gabrielė mėgsta laisvalaikį leisti ramiai – kartais tiesiog sėdėti prie lango, stebėti žmones ir aplinką, piešti, siūti, dekoruoti rūbus ir šiaip – viską, kas užplaukia.

„Dažnai žmonės, išgirdę žodį „juvelyrika“ įsivaizduoja visokiausius akmenukus, blizgesiukus, tą vadinamąją blizgialyriką. O ji man, iš tikrųjų, nelabai patinka, todėl stengiuosi kurti sau priimtinesnius papuošalus.“

Gabrielės mėgstamiausieji

Knygos: Paskutinį kartą skaičiau (jau antrąjį kartą) Ray Bradbury mokslinės fantastikos romaną “Farenheit 451″. Man patinka tokios sveikos fantastikos knygos.

Muzika: Rokas, metalas. Tokia sunkesnė. Todėl žmonės kartais nustemba susipažinę su manimi – vaikštau visa spalvota, o taškytis mėgstu pagal metalą :) Tačiau neatsisakau kitokios muzikos – ambient arba tiesiog klavišiniais ar styginiais atliekamų ramių kūrinių.

Vietos: Į Vilnių atvažiuoju maždaug kartą per mėnesį, mėgstu senamiestį. Dažniausias pasivaikščiojimų scenarijus – nueinu į Mint Vinetu knygyną, atsigeriu mėtinės mocca‘os Coffee Inn‘e ir pasivaikštau šalia Dailės akademijos. Nepamirštu ir Street Komodos aplankyti. :)

Interneto puslapiai: pinterest.com (tai tikra liga! :) ), 7md.lt, šatenai.lt.

Another one lucky catch from this autumn – specialist of public relations Laimonas. We met him at Cathedral sq. On his free time Laimonas loves reading, bicycling and listening to music.

Dar vienas rudeninis laimikis –  viešųjų ryšių specialistas Laimonas, kurį sutikome Katedros aikštėje. Laisvalaikiu Laimonas mėgsta skaityti knygas, važinėti dviračiu bei klausytis muzikos.

Paskutinė perskaityta knyga: Robert Walser “Jakobas fon Guntenas”.

Muzika: naujausias muzikinis atradimas - Drunken Butterfly, tai italai kuriantys muziką filmams. Šiaip klausausi įvairios muzikos, o pats mėgstamiausias – elektro akustinis žanras.

Filmai: “1984″ sukurtas pagal George Orwell’o knygą, taip pat “Pabėgimas iš Šaušenko”, sukurtas 1994 metais ir IMdb įvertinas pirmąja vieta. Pažiūrėjau jį būtent dėl to, tačiau nesitikėjau, kad jis bus toks geras ir taip patiks. :)

Mėgstamiausios Vilniaus vietos: jau daugelį metų nesikeičiantis bermudų trikampis – Prancūzparkis, Cafe de Paris ir ŠMC. Šiaip mėgstu mažiau intensyvias vietas. Gaila, kad Sereikiškių parkas šiuo metu uždarytas.

Internetiniai puslapiai: lietuviškas – satenai.lt, Šiaurės Atėnų puslapis. Iš užsienietiškų – muziką analizuojantis puslapis fluid-radio.co.uk.